Sukūrimo metu, XX a. 10 deš. pradžioje, šis konceptualus objektas tapo virsmo, vykusio Lietuvos visuomenėje, kultūroje ir mene po nepriklausomybės atgavimo alegorija. Paprastas objektas – batai, užpildyti taurų marmurą primenančia medžiaga (iš tikrųjų tai tik druska) – laikmečio, kuomet žlugo sovietinė ideologija ir jos primestos vertybės, kai virto jas simbolizuojantys monumentai, refleksija šiuolaikiniame mene. Nuverstós „marmuro“ skulptūros liekanos tarsi užleidžią vietą gyvam šiuolaikiniam žmogui/menininkui, kurį metonimiškai reprezentuoja jo batai (tai, beje, paties menininko batai), ir kasdienio gyvenimo druskai. Šis kūrinys – tai ir visai nauja kalba tuomet prabilusio šiuolaikinio Lietuvos meno simbolis. Rasti daiktai (ready-made‘ai) vietoj įprastų skulptūrų, ironija ir kritika vietoj estetikos, – skatino ir tebeskatina žiūrovus ne tik matyti, gėrėtis, bet ir kritiškai mąstyti.
Eksponatą pristato dr. Lolita Jablonskienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė.
