Radvilų rūmų dailės muziejus

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus XVI–XIX a. Vakarų Europos tapybos rinkinys  – fragmentiškas ir daugialypis, susiformavęs XX a. iš skirtingų kolekcijų ir pavienių, dėl įvairių istorinių aplinkybių prieglobsčio netekusių kūrinių. Ekspozicijoje pristatoma vertingiausia muziejinio rinkinio dalis, aprėpianti Italijos, Ispanijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Vokietijos įvairių tapybos mokyklų ir žanrų kūrinius. Kartu su nežinomų ar dar neidentifikuotų autorių paveikslais žiūrovų žvilgsnio laukia įspūdingi Bartholomaeaus Sprangerio, Cornelio van Haarlemo, Salvatoro Rosaʼos, Lodovicoʼo Carracciʼio, Giuseppeʼės Mariaʼos Crespiʼio, Meinderto Hobbemaʼos, Antonioʼaus Bellucciʼio  ir kitų plačiai žinomų Vakarų Europos meistrų kūriniai. Ekspoziciją sudaro dešimt teminių paveikslų grupių, dešimt kūrinius ikonografiškai ir asociatyviai susiejančių dalių. Muziejinį pasivaikščiojimą siūlome pradėti nuo „Gamtos stichijų“ žaliosios salės, paskui keliauti į klasikinio raudonio prisodrintus „Darbų“ bei „Puotų“ kambarius, toliau sekti šimtmečių senumo kūrinių nebylius pasakojimus apie ir šiandien aktualius „Pasirinkimus ir priesaikas“, „Geismus ir gundymus“, „Kovas“ ir judėti toliau, vis žvalgantis į minkštose, senus salionus primenančiose sienose tapybos atveriamus „langus“. Pasiekęs „Kelionių ir atradimų“ salę, žiūrovas ekspozicijos maršruto bus palydėtas į „Religinėms pasijoms“, „Vizijoms ir susitikimams“, „Miegui, budėjimui ir mirčiai“ apmąstyti skirtas muziejaus erdves. Parodos kuratorė dr. Tojana Račiūnaitė Kuratorės: dr. Tojana Račiūnaitė, Joana Vitkutė Architektai: IMPLMNT architects Architektas koordinatorius Mindaugas Reklaitis Grafikos dizaineris Vytautas Volbekas Koordinatorės: Justina Augustytė, Viltė Visockaitė Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba Rėmėjai: BTA Draudimas Informaciniai partneriai: UAB „JCDecaux Lietuva“, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Visi parodoje pristatomi kūriniai Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus nuosavybe tapo 2020 m. sausio 6 d., kai pasaulinio garso džiazo muzikantas ir menininkas Vladimiras Tarasovas savo penkis dešimtmečius kauptą kolekciją dosniu mecenato sprendimu padovanojo muziejui. Specialiai šiai parodai iš bendros, gerokai didesnės, kolekcijos atrinkti keturiasdešimties menininkų, kūrusių ideologinio diktato, cenzūros ir judėjimo laisvės ribojimo sąlygomis septintojo–devintojo dešimtmečių Sovietų Sąjungoje, kūriniai. Penkiose atnaujintose Radvilų rūmų dailės muziejaus salėse atsiskleidžia ir pagrindinė ekspozicijos ašis – Maskvos konceptualistų ir Lietuvos „tyliųjų modernistų“ kūryba. Kad ir kaip šie autoriai skiriasi meninės išraiškos priemonėmis, juos visus vienija bendras bruožas – nepaklusnumas savojo laikmečio ideologinėms bei estetinėms nuostatoms ir kūrybinės laisvės siekis. Sykiu tai vienas iš nedaugelio bandymų gerai žinomus lietuvių „tyliuosius modernistus“ pristatyti šalia Lietuvoje gerokai mažiau žinomų jų „ginklo brolių“ – rusų, ukrainiečių, latvių ir estų sovietmečio neoficialiojo meno atstovų. LNDM generalinis direktorius, parodos kuratorius dr. Arūnas Gelūnas V. Tarasovas nusprendė padovanoti savo rinkinį muziejui ten pat, kur jis ir buvo kaupiamas – Vilniuje. Ši geografinė padėtis nulėmė unikalų Rusijos ir Baltijos regiono menininkų kūrinių derinį, tapusį aki­vaizdžiausia kolekcijos savybe. Ištisus dešimtmečius rinkinys tarnavo pačiam savininkui, teikdamas estetinį pasitenkinimą, bet jo atsiradimą lėmusi dosnumo logika galiausiai padiktavo sprendimą padovanoti kūri­nius viešajai institucijai, kurioje jie taptų prieinami kiekvienam. Daugelį darbų galima laikyti gairėmis, padedančiomis geriau suprasti to meto vizualinę kultūrą. Pavyzdžiui, Eriko Bulatovo ar Ivano Čiuikovo kūri­niai – tai instrumentai, atskleidžiantys ideologinius kodus mene ir kul­tūroje. Draugiški asmeniniai ryšiai įveikė dominuojančios ekonominės sistemos varžtus ir leido sukurti kolekciją, kuriai tarsi ne vieta socia­listinėje šalyje. Teko ilgai laukti momento, kol bus galima ją atskleisti ir naujai įvertinti. Šis procesas galiausiai praskynė kelią į muziejų – tin­kamiausią vietą, kurioje kolekcija galės tarnauti žiūrovų emancipacijai. Lodzės dailės muziejaus (Lenkija) kuratorius Daniel Muzyczuk Kuratorius dr. Arūnas Gelūnas Architektai: Petras Išora-Lozuraitis, Ona Lozuraitytė-Išorė Grafikos dizaineris Vytautas Volbekas Koordinatorė Justina Augustytė Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba Rėmėjai: UAB „JCDecaux Lietuva“, UAB „Jūrės medis“, VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija