Ketvirtu-septintu dešimtmečiais intensyviai formavosi tradicijos, kūrinys privalėjo būti ne tik meniškas, neprarandantis savo tautiškumo, bet ir funkcionalus. Be to, pokario metais buvo išplėtota keramikos pramonė, gaminanti utilitarinės paskirties dailiosios keramikos dirbinius. Keramikos cechai veikė Kauno, vėliau Vilniaus „Dailės“ kombinatuose, Kaune buvo atidaryta eksperimentinės dailiosios keramikos gamykla „Jiesia“. Šių įmonių produkcijoje dominavo įvairios paskirties buitiniai dirbiniai – servizai, puodynės, ąsočiai, vazos, bokalai, puodukai, lėkštutės – ir suvenyrai, kurie savo menine verte ir dizainu neatsiliko nuo pasaulinio meno tendencijų. 

Septintame dešimtmetyje atsiranda naujų tendencijų. Siekiama formos ir dekoro harmonijos, minimalizmo, lakoniškumo, orientuojamasi į dekoratyvinės, o ne į buitinės paskirties dirbinių kūrimą. Marija Bankauskaitė, Elena Tulevičiūtė, Danutė Gobytė, Juozas Adomonis, Aldona Ličkutė sukūrė daug įsimintinų kūrinių.

Septinto dešimtmečio pabaigoje – aštunto pradžioje įsivyravo skulptūrinė plastika, gyvosios gamtos formos, sintezė su architektūra. Indo formos darbai nebūtinai turėjo būti funkcionalūs, sumažėjo buitinės keramikos. Šio laikotarpio pradininkė – Liucija Šulgaitė.  

Devintame dešimtmetyje ėmė nykti žanrų ribos, atsirado konceptualusis menas, kartais vadinamas parodiniu. Šiame dešimtmetyje išaugo nauja keramikų karta, atsirado drąsių, novatoriškų asmenybių – tai Kristina Karkaitė-Mazūrienė, Kostas Urbanavičius, Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, Egidijus Šimatonis ir daugelis kitų. Jų meninė kalba turininga, kelianti daugialypių
asociacijų. Tai intelektuali kūryba, dvasinė, emocinė kalba.

Paskutiniu laikotarpiu modernistinės vertybės pynėsi su postmodernizmu. Keramikos menas įgavo eksperimentinį pobūdį, peraugo į objektus ir instaliacijas, atsirado kičo. Siekiant įtaigos, pramoniniai daiktai dažnai jungiami su moliu, naudojami žaidybiniai elementai.

Atskirai parodoje eksponuojami garsaus keramiko, pedagogo Mykolo Vrubliausko (1919–1992) darbai, pažymint jo gimimo šimtmetį.

Danutė Skromanienė