LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejus veikia atstatytame Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale. Dinamiška, nuolat besikeičianti parodų programa lankytojus kviečia susipažinti su Lietuvos ir užsienio menininkų istoriniais ir šiuolaikiniais taikomosios dailės kūriniais, atrasti jų funkcionalų grožį. Muziejuje vyksta edukaciniai užsiėmimai, kultūriniai renginiai, vasaromis organizuojamos dailės stovyklos vaikams.
Istorinis Žemutinės pilies teritorijos šiaurės rytinėje dalyje esantis Senojo arsenalo korpusas, atkurtas pagal architekto Evaldo Purlio projektą, 1986 m. buvo pritaikytas muziejaus reikmėms. Netrukus jame įrengta XIV–XX a. taikomosios dailės ekspozicija, o 1996–1999 m. veikė paroda „Taikomoji baroko dailė Lietuvoje“.
1999 m., bendradarbiaujant su Varšuvos nacionaliniu muziejumi, surengta įsimintina Jano Mateikos monumentalios batalinės drobės „Žalgirio mūšis“ paroda. Nuo 1999 m. pabaigos iki 2004 m. pabaigos muziejuje veikė paroda „Krikščionybė Lietuvos mene“, vėliau lankytojams pristatytos Lietuvos sakralinės dailės ekspozicijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigytų meno vertybių parodos, archeologinių radinių ekspozicijos ir Valdovų rūmų atkūrimo projektų pristatymai.
2006–2015 m. svarbia muziejaus veiklos kryptimi išliko istorinės ekspozicijos, skirtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės menui, bažnytinei dailei, seniesiems amatams ir dekoratyvinei dailei. Jose pristatyti sidabro dirbiniai, gobelenai, keramika, porcelianas, stiklas ir tekstilė, atskleidžiant jų meninę vertę bei istorinį kontekstą. Kartu daug dėmesio skirta ir pačiam muziejaus pastatui – XVI a. Senajam arsenalui. Lankytojai buvo supažindinami su archeologiniais radiniais, autentiškais mūrais ir restauravimo istorija, leidžiančia geriau pažinti Vilniaus Žemutinės pilies raidą.
Svarbus muziejaus raidos etapas prasidėjo 2016 m., kai jis oficialiai tapo Taikomosios dailės ir dizaino muziejumi. Naujasis pavadinimas įtvirtino platesnę institucijos viziją – greta istorinės taikomosios dailės reikšmingą vietą užėmė XX ir XXI a. dizainas. Muziejus tapo erdve, pristatančia Lietuvos dizaino raidą – nuo tarpukario modernizmo iki šiuolaikinių technologijų, inovacijų ir tvarumo idėjų.
Per pastarąjį dešimtmetį Taikomosios dailės ir dizaino muziejus iš esmės pasikeitė. Iš istorinės taikomosios dailės rinkinius eksponuojančios institucijos jis išaugo į šiuolaikišką kultūros erdvę. Šiandien muziejus yra viena svarbiausių Lietuvos institucijų, pristatančių taikomosios dailės ir dizaino paveldą bei šiuolaikinę kūrybą. Jo veikla apima rinkinių tyrimus, tarptautinių parodų rengimą, edukacines programas, bendradarbiavimą su tyrėjais, menininkais bei dizaineriais.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejus – vienas iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinių – įsikūręs Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo didžiajame, arba rytų, korpuse.
Renesansiniai Senojo arsenalo rūmai ant ankstesnių gotikinių Žemutinės pilies gynybinių mūrų Lietuvos ir Lenkijos karalių Žygimanto Senojo bei Žygimanto Augusto iniciatyva buvo pastatyti XVI a. viduryje. Iš pradžių jie buvo karalienės Elžbietos Habsburgaitės, Žygimanto Augusto žmonos, rezidencija. Manoma, kad netrukus po jos mirties Senasis arsenalas tapo viena didžiausių regione ir pagrindine Lietuvos ginklų bei amunicijos saugykla. Iš čia ginkluotė buvo tiekiama valstybės tvirtovėms – Kyjivui, Smolenskui, Polockui ir kitoms – nuo Baltijos iki Juodosios jūros.
XVII a. viduryje, per Rusijos invaziją ir šešerius metus trukusią Vilniaus okupaciją, Senasis arsenalas buvo smarkiai nuniokotas. Vėliau pastatas buvo remontuojamas, tačiau nuo XIX a. antrosios pusės stovėjo apleistas.
Pastato architektūriniai ir archeologiniai tyrimai pradėti 1972 m. Rytų korpusas pagal architekto Evaldo Purlio projektą buvo atstatytas 1986 m. ir pritaikytas muziejaus reikmėms.