Pasak Juozo Laivio, kadangi ši paroda manipuliuoja achitektūriniais parametrais, jos atsiradimas konkrečioje erdvėje gali būti traktuojamas kaip unikaliam pastatui charakteringa meninė išraiška. Algoritminiais projektavimo sprendimais, kuravimo ir nekūrimo sąvadu bei meninio postprojektavimo užduotimis išmarginta aplinka veikia kaip paroda, kuri atsiskleidžia per savaiminę refleksiją į nieko naujo negeneruojančią savimonę. Vizualiniai sprendimai nekonfliktuoja su paminklosauginiais reikalavimais ar galiojančiomis meno normomis, todėl tai veikia kaip orientacija į būties dabartį kaip realybės abstrakciją.
Pristatomi kūriniai išgauti spektrinės analizės metodu ir pagaminti pagal meninio energetinio audito laboratorines išvadas. Jie prisodrinti paprasto ir žemiško tikslo ̶ gerinti atmosferiškai svarbias charakteristikas, kurios leidžia keisti iš vidaus inžineriškai susidėvėjusius kultūrinės savivokos tinklus.
Pastatyminė kategorija: ypatingos svarbos apdaila
Juozo Laivio (g. 1976) meninė praktika apima skulptūras, objektus, instaliacijas, performanso meną, tekstus, videomeną ir fotografijas. 2001 m. skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje baigęs menininkas išsiskiria autentišku priėjimu prie tokių šiuolaikiniame mene aktyviai svarstomų temų kaip autorystė, institucinė galia, ekonominė meno vertė, meno ir gyvenimo ribos (ar jų nebuvimas). Iškeldamas šias problemas, Laivys neretai pasitelkia apropriacijos strategiją, sąmoningai tiesmuką retoriką, būdingą masinei ir biurokratinei kultūrai, konceptualius gestus jungdamas su tikrais fiziniais gestais. 2007 m. Laivys iš Vilniaus persikėlė gyventi į Narvaišių kaimą Plungės rajone, kuriame veikia imdamasis laisvojo ūkininko, miesto dailininko ir aktyvaus šiuolaikinio menininko vaidmenų.
Bendradarbiavimo praktika grįsti ir vėlesni Laivio kūriniai, įgyvendinti su vietos bendruomenės atstovais ar kolegomis menininkais. Iki 2015 m. sukūręs 256 kūrinius, autorius apsisprendė 14 metų sustabdyti individualią kūrybinę veiklą, siekdamas patį savo gyvenimą paversti meno kūriniu. Šiuo metu menininkas varijuoja postkūrybos galimybėmis ir gilinasi į grynąsias idėjas, diktuojamas specifinės vietos, laiko, aktualių įvykių ir subjektyvios meninės vizijos.
Kūrybinę veiklą suspendavęs autorius kuriančio Juozo Laivio tapatybę pagal individualias sutartis tam tikram laikotarpiui perleidžia kitiems kūrėjams, o pats prižiūri Meno kūrinių kapines. Šios kapinės veikia kaip paslauga menininkams ir yra vienintelė tokio pobūdžio terpė pasaulyje. Per 2016–2020 m. laikotarpį čia palaidota daugiau kaip 40 skirtingo žanro meno kūrinių. Kapinių prižiūrėtojo teigimu, susidomėjimas individualių kūrinių laidojimu kasmet auga, nes tai unikali galimybė gyviems menininkams reikštis kitokiu būdu įprasminant savo kūrinių egzistenciją. Pagal veiklos pobūdį Meno kūrinių kapinės neidentifikuojamos kaip muziejus, galerija ar privati kolekcija.
Laivys 2005 m. baigė Liono nacionalinės dailės mokyklos podiplomines studijas. 2021 m. menininkui Vilniaus dailės akademijoje suteiktas meno daktaro laipsnis.
Parodos koordinatorė Skaistė Marčienė