Tačiau svarbiausias parodos raktas – Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus istorija. Jis įsikūręs Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo didžiajame, arba rytų, korpuse. Renesansiniai rūmai ant gotikinių gynybinių Žemutinės pilies mūrų XVI a. viduryje pastatyti kaip Žygimanto Augusto žmonos, karalienės Elžbietos Habsburgaitės, rezidencija. Po jos mirties Senasis arsenalas tapo viena didžiausių regione ir pagrindine Lietuvos ginklų bei amunicijos saugykla, aprūpinusia ginkluote visas valstybės tvirtoves. Dar ir sovietmečiu pusiau nugriautame renesanso statinyje viešpatavo sovietų armijos kariškiai. Okupacinei armijai išsikėlus į Žirmūnus, 1986 m. pastatas buvo atstatytas ir pritaikytas muziejaus reikmėms. Tai atlikta pagal architekto Evaldo Purlio projektą.

Purlys taip pat dalyvauja parodoje. Filmuotame interviu jis pasakoja apie Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus statybų eigą, primena ypatingą muziejaus stogo konstrukciją ir iškelia dar vieną architektūrinį terminą – atiką. Po rekonstrukcijos šiame pastate duris atvėrė muziejus. Taigi slinktis nuo ginklų sandėlio iki muziejaus yra šios parodos šerdis – menininko palinkėjimas mūsų išgyvenamu neramiu laiku, kad mums grasinantys ir gintis skirti ginklų sandėliai taptų ramybės ir kultūros vietomis – muziejais, kurių arkos ir rūsiai saugos ne mus nuo priešo atakų, o gausius meno rinkinius.

Aistė Kisarauskaitė

Kuratorė Aistė Kisarauskaitė

Koordinatorius Mažvydas Truklickas

Kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė

Garso dizainas Valdas Narkevičius