Autorius
Vytautas Kairiūkštis
Sukūrimo data
1930 m.
Aprašymas
Fanera, drobė, aliejus, 41×37,5 cm
Vytautas Kairiūkštis (1890–1961) laikomas vienu ryškiausių tarpukario dailės avangardo kūrėjų. Studijos bei kelionės užsienyje praplėtė jo meninį akiratį ir paskatino ieškoti naujų raiškos formų. Savo kūryboje dailininkas siekė atsisakyti tradicinio siužeto, o kompozicijas grindė plastinių elementų ir geometrinių formų logika, jas kruopščiai ir racionaliai apgalvodamas. Kubistiniuose portretuose išryškėja griežtas figūros ir erdvės skaidymas, subtilūs spalvų niuansai ir tik menkos užuominos į vaizduojamo žmogaus išorinius bruožus. Šiuose darbuose svarbiausi tampa formų ir spalvų tarpusavio ryšiai. Menininkas parodo, kad žmogaus atvaizdui atpažinti dažnai pakanka vos galvos silueto ir kelių kūno detalių fragmentų.
Tai vienas iš septynių 1930 m. sukurtų „Sėdinčios moters“ variantų, atliktų tapybos ir pastelės technika, kurie žymi V. Kairiūkščio sugrįžimą prie dar 1921 m. eskizuose pasirodžiusio sėdinčios moters motyvo. Kūrinio kubistinę sandarą sušvelnina lenktos formos, šiltas koloritas ir art deco būdingas dekoratyvumas. Šiuo laikotarpiu dailininkas jau buvo sukaupęs avangardo patirtį, užmezgęs ryšius su lenkų konstruktyvistais ir kelionėse pažinęs Vakarų Europos moderniąją dailę. V. Kairiūkštis ypač domėjosi Alberto Gleizeso (1881–1953) ir Juano Griso (1887–1927) plokščiojo kubizmo kompozicijomis, tačiau muziejuose ir parodose matytus pavyzdžius perkūrė pagal savą linijų ir ritmo logiką.
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Algimantas Švėgžda - 1988 m.
Kepalas juodos duonos
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį - 1852 m.
Vaizdas į Vilnių nuo Žaliojo tilto
Simonas Čechavičius - XVIII a. II p.
Šventoji Šeima
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Kazimiera Zimblytė - XX a. II p.
Kompozicija I
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Juozas Kamarauskas - 1894 m.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija
Rafael Chwoles - 1945 m.
Vilniaus Didžiosios Sinagogos griuvėsiai žiemą
Pranciškus Smuglevičius - Apie 1775 m.
Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - Apie 1933 m.
Moteris su kamuoliu
Petras Kalpokas - 1907 m.
Pavasario pradžia
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Meindertas Hobema - XVIII a.
Senas malūnas
Salvatoras Roza - XVII a.
Šv. Paulius atsiskyrėlis
Bartolomėjus Sprangeris - XVI a. pab.-XVII a. pr.
Šv. Uršulė su kankinėmis
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių
