Autorius
Petras Kalpokas
Sukūrimo data
1907 m.
Aprašymas
Drobė, aliejus. 77×116 cm
Petras Kalpokas (1880–1945) – žymus XX a. I pusės lietuvių tapytojas, pedagogas, freskų kūrėjas ir scenografas. Jo meninį kelią formavo latvių tapytojai Vilhelmas Purvytis (Vilhelms Purvītis,1872–1945), Janis Valteris (Jānis Valters, 1869–1932), Antono Ažbės (Anton Ažbé, 1862–1905) mokykla bei Miuncheno aplinka, kur vyravo impresionizmas ir buvo aktyviai skatinamas tautinis sąmoningumas dailėje.
Paveikslas „Pavasario pradžia“ kartu su kitais penkiais P. Kalpoko darbais buvo eksponuojamas Pirmojoje lietuvių dailininkų parodoje, atidarytoje 1907 m. Vilniuje. Iš kitų to meto jo peizažų su upeliu šis išsiskiria dėmesingumu detalėms ir tapybinės raiškos įvairove. Vandens, sniego ir atsidengiančios žemės sugretinimas sustiprina pereinamojo metų laiko ir bundančios gamtos įspūdį. Čia susipina impresionizmui būdingi potėpiai, postimpresionistinis dėmesys spalvos kuriamai emocijai, romantinis siužetas ir simbolistinė kompozicija. Peizaže labiau siekiama ne sukurti realistinį vaizdą, o perteikti emocinį ir simbolinį pavasario idealą, atliepiantį ir tuometinę bundančio tautinio sąmoningumo idėją, ir meno atnaujinimo siekį, kurį puoselėjo dailės kūrėjai.
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Algimantas Švėgžda - 1988 m.
Kepalas juodos duonos
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį - 1852 m.
Vaizdas į Vilnių nuo Žaliojo tilto
Simonas Čechavičius - XVIII a. II p.
Šventoji Šeima
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Kazimiera Zimblytė - XX a. II p.
Kompozicija I
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Juozas Kamarauskas - 1894 m.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija
Rafael Chwoles - 1945 m.
Vilniaus Didžiosios Sinagogos griuvėsiai žiemą
Pranciškus Smuglevičius - Apie 1775 m.
Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - Apie 1933 m.
Moteris su kamuoliu
Vytautas Kairiūkštis - 1930 m.
Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Meindertas Hobema - XVIII a.
Senas malūnas
Salvatoras Roza - XVII a.
Šv. Paulius atsiskyrėlis
Bartolomėjus Sprangeris - XVI a. pab.-XVII a. pr.
Šv. Uršulė su kankinėmis
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių