Autorius
Petras Kalpokas
Sukūrimo data
Apie 1933 m.
Aprašymas
Drobė, aliejus, 66×72 cm
Petro Kalpoko (1880–1945) „Moteris su kamuoliu“ reikšminga dėl modernaus moters įvaizdžio Lietuvos dailėje. Kompozicija paremta stipriu figūros priartinimu: moters kūnas užima beveik visą drobės plotą, rankos kuria įstrižą judesio kryptį, o kamuolys netelpa į paveikslo rėmus, todėl vaizdas atrodo veržlus ir nestatiškas. Madinga šukuosena, makiažas, beretė ir maudymosi kostiumėlis vaizduojamąją sieja su tarpukario miesto bei laisvalaikio kultūra. Nors XX a. 3‒4 dešimtmečių Lietuvoje tebevyravo konservatyvus požiūris į moters vaidmenį visuomenėje, urbanizacija, Vakarų kultūros įtaka, spauda ir reklama skatino viešesnį, aktyvesnį gyvenimo būdą. Moterys vis dažniau studijavo, reiškėsi visuomenėje, politikoje, kultūroje ir mene.
Manoma, kad paveiksle vaizduojama dailininko žmona Olga Švedė-Dubeneckienė-Kalpokienė ‒ viena lietuviškojo baleto pradininkių. Nuo 1919 m. ji gyveno Kaune, aktyviai veikė Valstybės teatre, įkūrė pirmąją privačią baleto studiją Lietuvoje, kūrė scenografiją, kostiumų eskizus, tapė portretus bei peizažus. P. Kalpoko kūryboje ji tapo daugialypiu modeliu, pasirodydavo amazonės, bakchantės, undinės pavidalais. Kūrinio interpretacijai aktualus ir ryšys su fotografiniu pirmavaizdžiu. Šiame paveiksle iš fotografijos atkartota moters poza, bet pridėtas paplūdimio kamuolys. P. Kalpokas dažnai naudojosi Olgos fotografijomis kaip eskizų ir paveikslų pagrindu, tačiau jas transformuodavo, keisdamas foną, atributus ar suteikdamas figūrai naują simbolinį vaidmenį.
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Algimantas Švėgžda - 1988 m.
Kepalas juodos duonos
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį - 1852 m.
Vaizdas į Vilnių nuo Žaliojo tilto
Simonas Čechavičius - XVIII a. II p.
Šventoji Šeima
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Kazimiera Zimblytė - XX a. II p.
Kompozicija I
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Juozas Kamarauskas - 1894 m.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija
Rafael Chwoles - 1945 m.
Vilniaus Didžiosios Sinagogos griuvėsiai žiemą
Pranciškus Smuglevičius - Apie 1775 m.
Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - 1907 m.
Pavasario pradžia
Vytautas Kairiūkštis - 1930 m.
Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Meindertas Hobema - XVIII a.
Senas malūnas
Salvatoras Roza - XVII a.
Šv. Paulius atsiskyrėlis
Bartolomėjus Sprangeris - XVI a. pab.-XVII a. pr.
Šv. Uršulė su kankinėmis
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių
