Autorius
Rafael Chwoles
Sukūrimo data
1945 m.
Aprašymas
Popierius, guašas, 13×9,4 cm
1945 m. datuotame darbe Rafaelis Chvolesas (1913–2002) pavaizdavo sniegu padengtus Didžiosios sinagogos komplekso griuvėsius. Po karo sugrįžęs į gimtąjį Vilnių, dailininkas rado sunaikintą žydų bendruomenę ir griuvėsiais virtusius senųjų žydų kvartalus; per Holokaustą dailininkas neteko daugumos artimųjų. 1945‒1947 m. piešdamas, tapydamas ir fotografuodamas nykstančias miesto vietas, jis sukūrė reikšmingą darbų ciklą, kuriame įamžino prarastą žydiškąjį Vilnių.
Pavaizduota Didžioji sinagoga stovėjo istoriniame žydų kvartale, prie Vokiečių gatvės. XVII a. pastatytą mūrinį pastatą supo palaipsniui išaugęs šulhoifas ‒ tarpusavyje susijusių religinių ir bendruomeninių pastatų kompleksas, kurį XX a. pradžioje sudarė dar dvylika mažesnių maldos namų, pirtys, Matijahu Strašūno biblioteka. Šios kompozicijos centre matyti geležiniai vartai, vedę į šulhoifo kiemą, o įėjimas užverstas nuolaužomis ir padengtas sniegu. Abipus siauros gatvelės išlikę apgriautų dviaukščių pastatų fragmentų, sienų ir arkų dalių. Paveikslo sukūrimo metu karo metais apgriauta Didžioji sinagoga dar stovėjo. Pokariu žydų bendruomenė mėgino pastatą išsaugoti, tačiau šios pastangos buvo nesėkmingos; 1955‒1957 m. Didžiosios sinagogos ir aplinkinių šulhoifo pastatų liekanos galutinai pašalintos.
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Algimantas Švėgžda - 1988 m.
Kepalas juodos duonos
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį - 1852 m.
Vaizdas į Vilnių nuo Žaliojo tilto
Simonas Čechavičius - XVIII a. II p.
Šventoji Šeima
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Kazimiera Zimblytė - XX a. II p.
Kompozicija I
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Juozas Kamarauskas - 1894 m.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija
Pranciškus Smuglevičius - Apie 1775 m.
Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - Apie 1933 m.
Moteris su kamuoliu
Petras Kalpokas - 1907 m.
Pavasario pradžia
Vytautas Kairiūkštis - 1930 m.
Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Meindertas Hobema - XVIII a.
Senas malūnas
Salvatoras Roza - XVII a.
Šv. Paulius atsiskyrėlis
Bartolomėjus Sprangeris - XVI a. pab.-XVII a. pr.
Šv. Uršulė su kankinėmis
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių
