Autorius
Kazimiera Zimblytė
Sukūrimo data
XX a. II p.
Aprašymas
Kartonas, popierius, bronzos dažai, tempera, koliažas, 104×122 cm
Kazimiera Zimblytė (1933–1999) tekstilės studijas Valstybiniame dailės institute baigė 1959 m. Sovietmečio Lietuvoje dailininkė išsiskyrė avangardistiniais eksperimentais, viena pirmųjų pradėjo kurti abstrakčiąją tapybą, koliažus ir asambliažus, kurie pirmiausia buvo protesto prieš ideologinius suvaržymus išraiška ir pasekmė. K. Zimblytė pirmoji ėmė rengti menines akcijas gamtoje. Dailininkės kūrybinės formos sovietinės dailės cenzorių buvo laikomos atkeliavusiomis iš Vakarų ir neprofesionalams nesuprantamomis, tad iš oficialių parodų salių eliminuotos.
Jungdama europietiško abstrakcionizmo tradiciją ir tekstilininkės patirtį, K. Zimblytė koliažuose derino skirtingas faktūras, komponavo erdvinius elementus ir taip paveikslo plokštumai suteikdavo tūrio ir kitimo keičiantis apšvietimui galimybę. Jos kūrybos išraiškos priemonės visada išliko minimalios, o tai liudija menininkės nuoseklumą – darbuose atsikartoja egzistencinių atsakymų paieškos, noras perteikti sakralinę erdvę.
„Kompozicijoje. I“ dailininkė panaudojo skirtingų faktūrų kartoną ir popieriaus koliažą, kurio kiekvienai raukšlei ir linkiui reikia įdėmaus, neskubančio žvilgsnio. Aukso spalva čia sustiprina nekasdienį, meditatyvų, anapusybės patyrimą.
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Algimantas Švėgžda - 1988 m.
Kepalas juodos duonos
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį - 1852 m.
Vaizdas į Vilnių nuo Žaliojo tilto
Simonas Čechavičius - XVIII a. II p.
Šventoji Šeima
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Juozas Kamarauskas - 1894 m.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija
Rafael Chwoles - 1945 m.
Vilniaus Didžiosios Sinagogos griuvėsiai žiemą
Pranciškus Smuglevičius - Apie 1775 m.
Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - Apie 1933 m.
Moteris su kamuoliu
Petras Kalpokas - 1907 m.
Pavasario pradžia
Vytautas Kairiūkštis - 1930 m.
Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Meindertas Hobema - XVIII a.
Senas malūnas
Salvatoras Roza - XVII a.
Šv. Paulius atsiskyrėlis
Bartolomėjus Sprangeris - XVI a. pab.-XVII a. pr.
Šv. Uršulė su kankinėmis
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių
