Autorius
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį
Sukūrimo data
1852 m.
Aprašymas
Popierius, litografija, 27,7×42,7 cm (vaizdas)
Vilniaus vaizdai sukurti prancūzų dailininko ir keliautojo Bartolomėjaus Laverno (Barthelemy Lauvergne, 1805‒1871), kuris 1840 m. vasario 20–21 d. savo eskizų sąsiuvinyje fotografo tikslumu užfiksavo Vilniaus kraštovaizdį. Vėliau, 1852-aisiais, šie eskizai virto Leono Žano Batisto Babatjė (Leon Jean-Baptiste Sabatier, apie 1800‒1887) litografijomis, kurios buvo išleistos Prancūzijos jūrų reikalų ministerijos kelionių ataskaitos atlaso antrajame tome „Mokslo komisijos organizuotos kelionės į Šiaurę ir Skandinaviją: Laplandiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Lietuvą, Lenkiją ir kt.“ (Voyages de la Commission scientifique du Nord en Scandinavie, en Laponie, Suède, Finlande, Russie, Lithuanie, Pologne, etc ; Atlas historique et pittoresque, lithographié).
Pasak dailėtyrininko Vlado Drėmos, Vilniaus vaizdas nuo Žaliojo tilto – tai vienas poetiškiausių vaizdų, atskleidžiančių žiemišką miesto panoramą nuo Žaliojo tilto su Pilies kalnu centre: „Dailininkas sukūrė nuostabios nuotaikos meninį paveikslą. Pilka debesuota žiemos diena, dangumi slenkantys sunkūs švininiai debesys. Visas peizažo grožis glūdi ne tiek romantiškoje grėsmingų ir džiugių nuotaikų kaitoje, kiek būtent švelniausiuose pilkų tonų perėjimuose, jų tapybiškame žaismingume.“ Litografijų išlikę nedaug, jose gausu jau išnykusių Vilniaus peizažo detalių, kurios atskleidžia XIX a. Vilniaus grožį ir turi ikonografinę vertę.
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Algimantas Švėgžda - 1988 m.
Kepalas juodos duonos
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Simonas Čechavičius - XVIII a. II p.
Šventoji Šeima
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Kazimiera Zimblytė - XX a. II p.
Kompozicija I
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Juozas Kamarauskas - 1894 m.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija
Rafael Chwoles - 1945 m.
Vilniaus Didžiosios Sinagogos griuvėsiai žiemą
Pranciškus Smuglevičius - Apie 1775 m.
Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - Apie 1933 m.
Moteris su kamuoliu
Petras Kalpokas - 1907 m.
Pavasario pradžia
Vytautas Kairiūkštis - 1930 m.
Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Meindertas Hobema - XVIII a.
Senas malūnas
Salvatoras Roza - XVII a.
Šv. Paulius atsiskyrėlis
Bartolomėjus Sprangeris - XVI a. pab.-XVII a. pr.
Šv. Uršulė su kankinėmis
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių
