Autorius
Meindertas Hobema
Sukūrimo data
XVIII a.
Aprašymas
Drobė, aliejus. 80×101,5 cm
Olandų peizažo dailininkas Meindertas Hobema (1638–1709) tapė idealizuotus miškingų vietovių, kaimo, tvenkinių, vingiuojančių takų vaizdus, kuriuos dažnai pagyvina smulkios žmonių figūrėlės. Bene mėgstamiausias dailininko motyvas buvo vandens malūnai. Žinoma per 30 jo tapytų vandens malūnus vaizduojančių paveikslų. Priešingai negu Olandijos simboliu tapę vėjiniai, vandens malūnai buvo gerokai retesni, tad traukė dailininkų žvilgsnį. Susidomėjimą šiais statiniais Hobema perėmė iš mokytojo, vieno žymiausių Olandijos tapytojų Jakobo van Reisdalio (Jacob van Ruisdael).
Paveiksle vaizduojama XVII a. Nyderlandų kaimo kasdienybės scena. Pirmame plane, beveik centre, matomas vandens malūnas. Jis nutapytas kiek storesniu, tolygiu potėpiu, subtiliai išryškinant jį supančią gamtą. Greta jo tamsesniu koloritu nutapytas didelis medis, pabrėžiantis malūno svarbą kompozicijoje. Giliai paveikslo tolumoje matomi laukai, o aplink vandens malūną – besišnekučiuojantys žmonės ir jų augintiniai. Už tvenkinio augantys medžiai tarsi įrėmina idilišką kaimo siužetą ir suteikia vaizdui jaukumo. Dailininkas meistriškai smulkiais ir minkštais potėpiais išryškino smulkiausias augalijos detales. Rami ir idiliška scena atskleidžia Olandijos kraštovaizdžio grožį ir kartu simboliškai pabrėžia šalies ūkio produktyvumą, žmonių darbštumą.
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Algimantas Švėgžda - 1988 m.
Kepalas juodos duonos
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį - 1852 m.
Vaizdas į Vilnių nuo Žaliojo tilto
Simonas Čechavičius - XVIII a. II p.
Šventoji Šeima
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Kazimiera Zimblytė - XX a. II p.
Kompozicija I
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Juozas Kamarauskas - 1894 m.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija
Rafael Chwoles - 1945 m.
Vilniaus Didžiosios Sinagogos griuvėsiai žiemą
Pranciškus Smuglevičius - Apie 1775 m.
Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - Apie 1933 m.
Moteris su kamuoliu
Petras Kalpokas - 1907 m.
Pavasario pradžia
Vytautas Kairiūkštis - 1930 m.
Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Salvatoras Roza - XVII a.
Šv. Paulius atsiskyrėlis
Bartolomėjus Sprangeris - XVI a. pab.-XVII a. pr.
Šv. Uršulė su kankinėmis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių
