Ekspozicijos

Į klausimą, kas yra laikas, žmogus siekė atsakyti įvairiais amžiais. Pažinti laiką, išmokti jį skaičiuoti ir valdyti nuo seno bandė visos išsivysčiusios civilizacijos. Aplankę muziejaus ekspoziciją įsitikinsite, kad skaičiuoti laiką ne taip jau paprasta. Pasaulio tautos jį suprato skirtingai, o vieninga laiko skaičiavimo sistema atsirado tik XIX a. Ar žinote, koks buvo pirmasis laiko matavimo prietaisas? Kaip vadinasi saulės laikrodžio rodyklė? Ar teko matyti vandens ir ugnies laikrodžius? Visa tai ir dar daugiau sužinosite Laikrodžių muziejaus pirmojo aukšto ekspozicijoje. Joje atrasite pirmuosius laiko matavimo prietaisus – kalendorius. Pamatysite saulės laikrodžius ir susipažinsite su jų istorija bei įvairiais veikimo principais. Išvysite vandens ir ugnies laikrodžius, apie kurių egzistavimą galbūt net nežinojote. Smėlio laikrodžiai sudomins savo formomis ir konstrukcijomis. Mechaninių, elektromechaninių, elektroninių laikrodžių ekspozicija stebins savo eksponatų gausa ir įvairove, čia bus pristatyti ir žymiausi šių prietaisų išradėjai, savo išradimais pakeitę laiko skaičiavimo sampratą.  Susipažinus su laikrodžių istorija, antrajame muziejaus aukšte pakviesime pakeliauti po skirtingus meno laikotarpius. Šio aukšto ekspozicijoje yra pristatomi renesanso, baroko, rokoko, klasicizmo, eklektikos ir moderno stiliaus laikrodžiai. Turėsite galimybę išvysti daugiau nei 400 originalių ir retų laikrodžių. Ekspozicija papildyta taikomosios dailės kūriniais – baldais ir paveikslais. Mes kviečiame Jus bent trumpai neskaičiuoti brangių savo minučių ir su malonumu pasinerti į turtingą laikrodžių istoriją!

Šalia muziejaus pastato išlikusioje XIX a. parko dalyje įrengtas uždaras kiemelis su veikiančiais saulės laikrodžiais. 1989 m. kiemelio centre įrengtas originalus ekvatorinis saulės laikrodis, rodantis tikslų vidutinį Klaipėdos miesto platumos saulės laiką. Tai apvalaus fontano centre esanti nerūdijančio plieno konstrukcija. Ant fontano kraštų sumontuoti 12-os žvaigždynų ženklai (autorius – dizaineris R. Martinkus). 1991 m. įrengta saulės sistemos žvaigždynų kompozicija „Saulės kelias per žvaigždynus“. Ji sukurta stilizuota florentietiškos mozaikos technika (autoriai – monumentalistė L. Sadauskaitė, dizaineris R. Martinkus). 1997 m. 62 kv. m. sienoje sumontuotas vertikalus saulės laikrodis. Originali, dekoratyvinė, monumentali kompozicija sukurta sudėtinga trisluoksnio sgrafito technika. Kompozicijos akcentas – dviejų angelų (balto ir juodo) figūros, kurios simbolizuoja gėrio ir blogio kovą, šviesos ir tamsos kaitą, laiką (autoriai – dailininkai A. Banytė, J. Vosylius, dizaineris R. Martinkus). 1999 m. įrengtas horizontalus saulės laikrodis – dekoratyvinė kompozicija „Išmatuok laiką savo šešėliu“. Muziejaus lankytojai, saulėtą dieną atsistoję specialiai įrengtoje aikštelėje, gali savo šešėliu išmatuoti saulės laiką (autoriai – dailininkė L. Sadauskaitė, dizaineris R. Martinkus). 2004 m. muziejus miesto visuomenei ir svečiams pristatė restauruotą skulptoriaus Petro Mazūro horizontalų saulės laikrodį, sukurtą 1987 m. Restauruojant šį laikrodį, buvo patikslintos visų kiemelyje esančių saulės laikrodžių koordinatės – 55°42′ šiaurės platumos ir 21°08′ rytų ilgumos. Saulės laikrodis rodo tikrąjį vietos laiką, todėl apsilankę Laikrodžių muziejaus Saulės laikrodžių parke sužinosite tikrąjį Klaipėdos laiką. Saulės laikrodžių parke organizuojami įvairūs koncertai, renginiai, šventės. Šalia jo, pašto bokšte, yra įrengtas varpų muzikos instrumentas – karilionas. Kiekvieną šeštadienį, sekmadienį ir švenčių dienomis čia vyksta varpų muzikos koncertai.

Ši ekspozicija supažindina su laikrodininko amatu. Autentiškai atkurta Renesanso laikotarpio laikrodininko dirbtuvė, kurios centre laikrodininkas (manekenas) remontuoja senovinį laikrodį. Jo darbo įrankių arsenalą sudaro apie 164 vnt. įrankių, reikalingų darbui.  XIII–XIV amžių sandūroje pirmuosius mechaninius laikrodžius gamino šaltkalvių, katilių, kalvių cechuose. Laikrodžių detalės buvo liejamos, kalamos, kniedijamos, todėl ir laikrodžių gamybos įrankiai pradžioje buvo paprasti, universalūs, naudoti įvairių specialybių amatininkų. Tobulinant laikrodžių mechanizmus, pamažu susiformavo atskiras laikrodininkų amatas. XVI a. atsirado pirmųjų laikrodininkų cechų, kuriuose atskiroms laikrodžių dalims pagaminti buvo naudojami tik tam darbui reikalingi įrankiai, instrumentai, prietaisai bei įrenginiai. Ypač preciziškų specialių įrankių atsirado XVII a., pradėjus gaminti tikslius švytuoklinius ir mažus balansinius nešiojamuosius laikrodžius. Jų detalėms gaminti buvo sukurti įrankiai ir prietaisai, kurių tikslumas skaičiuotas net mikronų dalimis.