2021 m. kovo 4 d.
Kovo 4-oji – šv. Kazimiero diena
Šiandien sveikindami visus su šv. Kazimiero, dangiškojo Lietuvos globėjo, diena norime pasidalinti vienu iš šį žymų pasaulietį ir pamaldų kataliką atvaizduojančių kūrinių, menančiu jam brangias vertybes bei glaudų ryšį su Vilniumi. „Tai vienas seniausių šv. Kazimierą vaizduojančių tapybos kūrinių. Šventasis karalaitis jame yra pavaizduotas vilkintis karalių ir kunigaikščių drabužį – šermuonėlių mantiją, ant galvos – kunigaikščio kepurė. Rankose šv. Kazimieras laiko tradicinius savo atributus – leliją ir kryžių – tyrumo ir tikėjimo simbolius. Fone nutapytas Vilniaus peizažas. Dešinėje matyti Trijų kryžių kalnas ir Aukštutinės pilies fragmentas, kairėje – Vilniaus katedra su 1636 m. baigta statyti Šv. Kazimiero koplyčia. Paveiksle Vilniaus…
2021 m. kovo 1 d.
Restauravimo istorija Lietuvoje
Išsami meno kūrinių restauravimo Lietuvoje istorija dar neparašyta, tačiau yra restauratoriaus, dabar Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktoriaus, doc. dr. Juozapo Blažiūno disertaciją „Vilniaus sakralinės molbertinės tapybos kūrinių tvarkybos istorija nuo XVI a. iki 1939 m.“, sėkmingai apginta Vilniaus dailės akademijoje 2013 m. Remiantis ja, galima trumpai apžvelgti restauravimo tradicijas Lietuvoje. Būtinybė restauruoti meno vertybes nuo senų laikų atsirasdavo dėl įvairių priežasčių: kūriniai būdavo pažeidžiami dėl perkėlimo iš vienos vietos į kitą, jie nukentėdavo nuo neatsargaus elgesio, netinkamo saugojimo, didelę žalą padarė karai, gaisrai ir suirutes lydėję vandalizmo aktai. Dažniausiai būdavo restauruojami vertingi žinomų dailininkų, reikšmingų siužetų, garsūs malonėmis paveikslai.…
2021 m. vasario 15 d.
Vasario 16-osios proga – apie valstybės simbolių gimimą
Sveikindami su Lietuvos valstybės atkūrimo diena atverčiame vieną archyvinį puslapį ir kviečiame paklausyti 2018 m. Nacionalinėje dailės galerijoje įvykusios parodos „Daiktų istorijos. Lietuvos dizainas 1918–2018“ kuratorių dr. Giedrės Jankevičiūtės ir Ernesto Parulskio pasakojimų apie nacionalinių simbolių gimimą. Vaizdo įrašu maloniai dalinasi Bernardinai.lt
2021 m. sausio 28 d.
Paslaptys, kurias slepia meno kūriniai
Tebesitęsiant karantinui, kada negalite lankytis parodose, siūlome Lietuvos diasporos dailės muziejuje parengtą parodą „Įminti Paryžių: Vilniaus dailės akademijos rezidencijos Cité Internationale des Arts istorijos“ pamatyti virtualiai, per meno kūrinių fotografijas. Tegul šis edukacinis užsiėmimas tampa linksmu pasakojimu ar pokštu, skirtu vienišam kūriniui ar paveikslui. Pasitelkus darbų nuotraukas, jas apipaišant, gali išeiti juokingi rezultatai – savotiški nuotraukų komiksai su tekstais arba be jų. Šį edukacinį žaidimą gali išbandyti bet kokios amžiaus grupės dailės mylėtojai – tiek moksleiviai, tiek jų suaugę tėveliai, tiek senjorai.
2020 m. gruodžio 22 d.
Spalvink Vilnių savo namuose!
Trečiojoje serijos „Spalvink Vilnių“ knygelėje – įdomiausios istorijos apie sostinės pastatus ir spalvinti skirti paveikslai iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus rinkinių. Viduje taip pat rasite ir erdvinį atviruką, kurį galima pasigaminti patiems! Visas tris knygeles „Spalvink Vilnių. Miesto įkūrimas“, „Spalvink Vilnių. Miesto gyvenimas“ ir „Spalvink Vilnių. Pastatų istorijos“ galima įsigyti užsisakius el. paštu leidyba@lndm.lt. Knygelės kaina – 3 Eur. [caption id="attachment_40234" align="aligncenter" width="700"] Fot. Gintarė Grigėnaitė[/caption] [caption id="attachment_40233" align="aligncenter" width="700"] Fot. Gintarė Grigėnaitė[/caption] [caption id="attachment_40221" align="aligncenter" width="698"] Fot. Gintarė Grigėnaitė[/caption]
2020 m. gruodžio 10 d.
Įminti Paryžių. Cité Internationale des Arts rezidentų pasakojimai. III dalis
Jurga Barilaitė [caption id="attachment_39757" align="aligncenter" width="700"] Jurgos Barilaitės darbų ekspozicija parodoje. Fot. Gintarė Grigėnaitė[/caption] Godumas (nepasiekiami troškimai, vujaristinis žvilgsnis ir nesąmoningas pasipriešinimas sistemai) Mirtis ir mergelė. 1995–2020 Piešinių serija Siaubo novelė, paremta asmeniniais nuotykiais, sapnais ir piešiniais, patirtais ar sufantazuotais Paryžiuje 1995 m. Tai pasakojimas apie be jokio pagrindo apkaltintą mergaitę, kuri miršta kiekvieną vakarą, o naktį prisikelia ir klaidžioja po naktinį miestą. Iš 1995 m. išliko tik psichogeografinių kelionių po miestą užrašai ir keli piešiniai. Kiti nupiešti 2019 m. Piešiau siekdama atsiminti, bet tai jau yra dabar prisimenami dalykai. Pagal užrašus prisiminiau, kad mačiau Asgerio Olufo Jorno parodą. Nieko…
2020 m. gruodžio 6 d.
Vladimiro Tarasovo ekskursija po parodą
Kviečiame pasivaikščioti kartu su maestro Vladimiru Tarasovu po jo muziejui dovanotos kolekcijos parodą. Tai vienintelė proga išgirsti įdomiausias kūrinių istorijas iš jo paties lūpų, o gyvai parodą apžiūrėti kviesime vėl muziejams atvėrus duris.
2020 m. gruodžio 4 d.
Gruodžio 4-oji – Šv. Barboros diena
Paveikslas vaizduoja vieną populiariausių krikščionių šventųjų – šv. Barborą. Pasak „Aukso legendos“, šv. Barbora buvo pirmaisiais krikščionybės laikais gyvenusi kilmingo ir turtingo pagonio aristokrato, vardu Dioskuras, duktė. Saugodamas dukrą nuo krikščionių, tėvas uždarė ją bokšte, kuriame šv. Barbora savo laiką skyrė filosofijos studijoms ir apmąstymams. Tėvui išvykus į tolimą kelionę, ji paprašė tarnų bokšte iškirsti trečią langą ir slapta pasikrikštijo. Grįžęs tėvas paklausė: „Kam tas trečias langas tau reikalingas?“. Šv. Barbora jam atsakė: „Siela šviesą gauna per tris langus – Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią“. Iš šių žodžių Dioskuras suprato, kad jam nesant dukra tapo krikščione. Tėvas užsirūstino ir…
2020 m. gruodžio 3 d.
Įminti Paryžių. Cité Internationale des Arts rezidentų pasakojimai. II dalis
Arvydas Šaltenis [caption id="attachment_39752" align="aligncenter" width="800"] Arvydo Šaltenio darbų ekspozicija parodoje. Fot. Gintarė Grigėnaitė[/caption] Įspūdžiai iš Paryžiaus, arba Kaip Vilniaus dailės akademija įgijo studiją Tarptautiniame menų miestelyje Kai kiemas temsta Vijoklis medį smaugia Senam sode Ir Eifelis auksėja Ir akmeninės kapinės Šitam mieste Prieš Vėlines Rembrantas vienas Prieblandoj pilkėja Kiauliaganys – Paryžiuj Ant kalno klūpo Sacré Coeur bažnyčioj... Rašiau grįžęs iš Luvro, kur mačiau Rembrandto sūnaus Tito portretą, į savo dirbtuvę ant Monmartro kalno, kurią gavau dviem mėnesiams iš Cité Internationale des Arts kaip Prancūzų kultūros instituto Lietuvoje programos „Tėkmė iš rytų“ rezidentas-stipendininkas 1992 m. Kas vakarą, pavargęs po klajonių po…
2020 m. lapkričio 26 d.
Įminti Paryžių. Cité Internationale des Arts rezidentų pasakojimai. I dalis
Iki 2021 m. vasario 21 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veiks paroda „Įminti Paryžių: VDA rezidencijos Cité Internationale des Arts istorijos“, skirta nuo 1995 m. veikiančiai Vilniaus dailės akademijos rezidencijai Cité Internationale des Arts (liet. Tarptautinis menų miestelis) Paryžiuje. Tai – vienas didžiausių rezidencijų centrų pasaulyje, kurį 1965 m. įkūrė privatus Brunau fondas. Šiandien negalėdami pakviesti aplankyti parodos gyvai, dalinamės Birutės Pankūnaitės mintimis ir buvusių rezidentų prisiminimais. Pasaulyje plačiai paplitusios rezidencijos suteikia galimybę menininkams, kuratoriams, menotyrininkams pabėgti iš savo įprastos aplinkos, įsipareigojimų ir panirti į apmąstymų, tyrimų, kūrybos laiką. „Į didžiuosius centrus atvykstama pasireikšti, triumfuoti, iškilti; atvykstama mėgautis ir išsekti,…
2020 m. lapkričio 24 d.
5 klausimai rinkinio kuratoriui
Kas sudaro LDK grafikos rinkinį, kokios jis apimties? LDK grafikos rinkinyje yra apie 5 tūkstančius XVI–XIX a. grafikos lakštų. Jame saugomi Lietuvoje dirbusių ar lituanistine tematika kūrusių užsienio dailininkų raižiniai. Vieni seniausių rinkinyje – Mikalojaus Flensburgiečio (Nicolaus Andrea Flensburgensis) 1590 m. išraižytas Vilniaus vaito Stanislovo Sabino portretas, Vilemo Jakobo Delfo (Jacobus Wilhelm Delphius) Kristupo Radvilos portretas ir Luko Kiliano (Lucas Kilian) Lietuvos didikų portretai. XVIII a. Lietuvos grafikos raidą atskleidžia Pranciškaus Vaclovo Balcevičiaus, Ignoto Ksavero Karengos, Mauricijaus Pčickio-Karmelito raižiniai. Vertingas Konstantino Tiškevičiaus pastangomis išleistas XVI–XIX a. Lietuvos dailininkų 185 raižinių albumas „Krašto raižybos paminklai“. Svarbią XIX a. grafikos rinkinio dalį…
2020 m. lapkričio 23 d.
Tyrimai ir restauravimas. Lietuvos bajorų Karpių genealoginis medis
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras tyrinėja, konservuoja ir restauruoja Lietuvos muziejams, bažnyčioms bei privatiems asmenims priklausančius dailės kūrinius, istorines ir archeologines vertybes. Šiandien Lietuvoje nėra muziejaus, kuris nesinaudotų šio centro paslaugomis. Rubrikoje "Tyrimai ir restauravimas" skelbiame meno kūrinių ant popieriaus restauratoriaus Pauliaus Zovės straipsnį apie Biržų krašto muziejuje „Sėla“ saugomą Lietuvos bajorų Karpių genealoginį medį. LIETUVOS BAJORŲ KARPIŲ GENEALOGINIS MEDIS. TYRIMAI IR RESTAURAVIMAS Paulius Zovė P. Gudyno restauravimo centras [caption id="attachment_35486" align="alignleft" width="201"] Nežinomas autorius. Lietuvos bajorų Karpių genealoginis medis. Kūrinys prieš restauravimą. Fot. Vilmos Šileikienės.[/caption] Nežinomo dailininko XIX a. viduryje pieštas Lietuvos bajorų Karpių genealoginis medis…
2020 m. lapkričio 22 d.
5 klausimai rinkinio kuratoriui
Į klausimus atsako Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėja, vyr. dailėtyrininkė-rinkinio kuratorė Regina Urbonienė. Trumpai apibūdinkite, kas tai ir kuo ypatinga yra grafika? Nors su grafika susiduriame kiekviename žingsnyje, nuo pat mažumės, vos paėmę į rankas pieštuką ar kreidelę, apžiūrinėdami knygos viršelį ar sklaidydami jos iliustracijas, ne kiekvienas išsyk galėtų apibūdinti šią dailės rūšį. Grafika – graikų kilmės žodis, siejamas su veiksmažodžiu „graphein“, reiškiančio – brėžti, rėžti, piešti. Tradiciškai grafika skirstoma į piešinius ranka ir spausdintąją grafiką. Grafikos stilistinės priemonės kuklios, bet išraiškingos. Tradicinė grafika remiasi juodų ir baltų dėmių kontrastais (balta – šviesa, juoda – tamsa: galima vaizduoti apšviestus daiktus, galima…
2020 m. lapkričio 20 d.
Ekskursija po Michaelo Rakowitzo parodą „Nematomo priešo būti neturėtų (G salė)“
Kviečiame pasivaikščioti po Michaelo Rakowitzo parodą „Nematomo priešo būti neturėtų (G salė)“. Apie menininką, jo kūrybinį kelią ir darbus pasakoja parodos kuratorius Evaldas Stankevičius.
