Parodoje „Neramūs kūnai. Rytų Vokietijos fotografija 1980–1989“ pasakojama apie Rytų Vokietijoje iki Berlyno sienos griūties vykusį pogrindinį meno, mados ir laisvos sielos žmonių gyvenimą. Po sienos nuvertimo praėjo daugiau kaip trys dešimtmečiai. Ką šiandien žinome apie Rytų Vokietijos fotografiją? Parodoje „Neramūs kūnai. Rytų Vokietijos fotografija 1980–1989“ siūloma į paskutinįjį šio ilgo ir dar menkai pažįstamo istorijos puslapio dešimtmetį pažvelgti per kūno prizmę. Jos tikslas – parodyti, kaip autoritarinėje valstybėje, paremtoje individualybės neigimu, fiziniais suvaržymais, sekimu ir nustatytais standartais, fotografija tapo priemone, per kurią menininkai galėjo išreikšti savo gyvenimo ypatingumą ir santykį su kūnu, tuo pačiu atskleisdami galingą vidinės laisvės pojūtį. Parodoje išryškinama subjektyvi estetika, mišrūs meninės kalbos procesai, kurie po trijų dokumentinės ir humanistinės fotografijos dešimtmečių Rytų Vokietijos fotografijoje skleidėsi XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje. Fotografai, neatmesdami savo pirmtakų palikimo, atsiribojo nuo jų subtilaus kritiško tapatinimosi su aplinka ir, atsigręžę į socialinius tabu, objektyvą nukreipė į savo epochos vyrus ir moteris. Marginalizuoti ar izoliuoti kūnai liudija apie gyvenimą, vykusį po represijų uždanga, individo vienatvę bendruomenėje ir subjekto nepaneigiamumą, ypač fotografiniuose aktuose. Tyrinėdami visuomenės paribius, kai kurie menininkai ir patys prisijungė prie kontrkultūrų, pavyzdžiui, pankų judėjimo ar pogrindinių mados grupių.
Parodoje eksponuojama per 180 šešiolikos fotografų darbų: Tinos Baros, Sibylles Bergeman, Kurto Buchwaldo, Lutzo Dammbecko, Yorko der Knoefelio, Christianeʼos Eisler, Thomo Florschuetzo, Evos Mahn, Barbaros Metselaar Berthold, Utes Mahler, Paulo Manfredo, Sveno Marquardto, Rudolfo Schäferio, Gundulos Schulze Eldowy, Gabrieles Stötzer ir Ulricho Wüsto.
Parodos Nacionalinėje dailės galerijoje proga Goetheʼs institutas Vilniuje savo būstinėje taip pat eksponuoja Utes ir Wernerio Mahlerių parodą „Priemiesčių Monalizos“, kurią bus galima aplankyti iki liepos 1 d.
Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki birželio 19 d.
Parodos organizatorius LNDM Nacionalinė dailės galerija. Parodą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Partneriai: IFA (Institut für Auslandsbeziehungen), Goetheʼs institutas Vilniuje, Loock galerija Berlyne. Informacinis rėmėjas JCDecaux.
