Istorinė Radvilų rūmų salė paverčiama aplinka, primenančia klinikinės chirurgijos ar ligoninės patalpą, kurioje žmogiškąjį buvimą – išskyrus paties lankytojo kūną – pakeičia technologijos. Tarp fizinės ir virtualiosios, tarp kūniškos ir skaitmeninės sričių pakibusioje erdvėje išsidėstę skaidrūs karščiu suformuoti „kūnai“ abstrahuoti į skulptūrines biomorfines formas. Skulptūrose, įkvėptose menininkės Marijos Teresės Rožanskaitės 8-uoju ir 9-uoju dešimtmečiais sukurtų paveikslų, technologijos, draperijos, organinės ir sintetinės medžiagos susilieja į abstrakčias būsenas. 

Kaip pastebi rūpybos, sveikatos ir kūno antropologijos tyrinėtoja Jeannette Pols, grynos „šaltos“ technologijos ir „šilto“ žmogaus kūno dichotomijos nėra – šiuos polius visuomet jungia subtili, sudėtinga sąveika. „Tolimas rūpestis“ čia suvokiama ne kaip kažkas savaime grėsmingo, bet kaip painių žmogaus, technologijų ir ekonomikos santykių rezultatas. Šios instaliacijos idėja kilo dar prieš pasaulį ištinkant COVID-19 pandemijai ir gajiems jos padariniams, kai nuotolinė medicina tebebuvo veikiau nišinis pacientų slaugos būdas. Tačiau sulig pandemijos pradžia virtualioji rūpyba tapo vyraujančia forma gydytojų pagalbai gauti. Taip nauja kasdienė realybė nejaukiai susipynė su menininkų vizijomis. 

Organizatorius LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus 

Architektūra „Išora x Lozuraitytė studija“ 

Architektas koordinatorius Aleksandras Kavaliauskas  

Grafikos dizaineris Vytautas Volbekas 

Koordinatorė Viltė Visockaitė 

Vertėja ir redaktorė Alexandra Bondarev 

Kūrinys parengtas Šiuolaikinio meno centro BALTIC užsakymu