Šv. Barborai tikintieji meldžiasi prašydami apsaugoti nuo staigios ir netikėtos mirties, nuo žaibų ir gaisrų. Šv. Barbora yra laikona gaisrininkų, šachtininkų, artileristų, visų, mirusių ne sava mirtimi, globėja. Ji yra garbinama tiek Rytų, tiek Vakarų Bažnyčioje. Labai stiprus šv. Barboros kultas buvo ir Lietuvoje. Šventoji dažnai vaizduojama Lietuvos bažnytinėje dailėje ir liaudies mene, o Barboros vardas kadaise buvo vienas iš populiariausių.
Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomame paveiksle nežinomas XVIII a. dailininkas šv. Barborą šlovingai pavaizdavo danguje, apsuptą debesų. Rankose šventoji laiko kankinystę simbolizuojančią palmės šakelę ir kankinimo įrankį – kardą. Aukštą šv. Barboros kilmę atspindi brangūs papuošalai – puošni sagė, plaukus puošiantys perlų vėriniai ir diadema. Paveikslo fone dešinėje pavaizduotas bokštas su trimis langais, kairėje – angeliukas su taure rankoje. Taurė su Ostija yra šv. Barboros, saugotojos nuo staigios mirties, atributas, simbolizuojantis Šventąją Komuniją – tikinčiojo sielos susivienijimą su Jėzumi Kristumi.
Dailėtyrininkė Dalia Tarandaitė
