Savas muziejus

Bendradarbiaujant sukuriamos edukacinės veiklos yra tikslingos ir paveikios. Programos mentorės, psichiatrės Nijolės Goštautaitės-Midttun (VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“) atliktas projekto tyrimas atskleidė, kad:

– edukaciniai užsiėmimai teigiamai veikė trumpalaikę negalią turinčių lankytojų savijautą ir elgesį po užsiėmimų;

– trumpam sumažino socialinę negalią turinčių lankytojų atskirtį ir sudarė sąlygas mažinti ilgalaikę atskirtį;

– padidino kultūros paslaugų prieinamumą negalią turintiems lankytojams ir su jais dirbantiems specialistams.

Pagrindiniai principai

1. Įtrauktis: muziejus turi būti prieinamas visiems, nesvarbu, kokie yra asmens fiziniai, intelektiniai ar socialiniai ribojimai. Tai pasiekiama pritaikant erdves ir kuriant specializuotas programas.
2. Asmeninis ryšys: kiekvienas lankytojas skatinamas atrasti savo santykį su menu, atspindintį jo patirtis ir jausmus.
3. Bendradarbiavimas: projektas remiasi partneryste su sveikatos specialistais, menininkais ir socialinėmis organizacijomis, siekiant kurti efektyvias edukacines metodikas.
4. Tvarumas: veiklos kuriamos taip, kad būtų ilgalaikės, pritaikomos įvairioms auditorijoms ir lengvai pakartojamos.
5. Kokybinis vertinimas: nuolatinis veiklų vertinimas padeda tobulinti programas, atsižvelgiant į lankytojų poreikius ir patirtis.

Auditorijos

„Savas muziejus“ skirtas plačiam auditorijų spektrui, tačiau daugiausia dėmesio skiriama grupėms, kurios dažnai patiria socialinę ar kultūrinę atskirtį:

• žmonės su negalia: intelekto, fizine, regos, klausos negalia, autizmo spektro sutrikimais, disleksija ar kitais specialiaisiais poreikiais;
• vaikai ir jaunuoliai: ypač tie, kurie turi raidos ar elgesio sutrikimų, lanko specialiąsias mokyklas ar dienos centrus.
• suaugusieji ir senjorai: įskaitant psichikos negalią turinčius asmenis ar tuos, kurie gyvena socialinės globos įstaigose;
• šeimos: auginančios vaikus, turinčius specialiųjų poreikių;
• socialiniai partneriai: organizacijos, dirbančios su neįgaliaisiais ar atskirtį patiriančiomis grupėmis.

Socialiniai partneriai:

Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“, dienos socialinės globos centras „Mes esame“, socialinės globos įstaiga „Vilniaus Lakštingalos namai“, dienos centras „Šviesa“, Markučių dienos veiklos centras, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, Palangos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija, Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacija, Klaipėdos regos ugdymo centras, Klaipėdos specialioji mokykla-daugiafunkcis centras „Svetliačiok“, specialioji ugdymo įstaiga Klaipėdos Litorinos mokykla, daugiavaikių šeimų asociacija „Mes“, privati įstaiga „Dyslexia centras“, Trakų neįgaliųjų užimtumo centras, Vilniaus Verkių mokykla-daugiafunkcis centras, VšĮ dienos centras „Mes esame“, VšĮ „Draugiški autizmui“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro Vaikų psichiatrijos skyrius, BĮ Vilniaus Valakampių socialinių paslaugų namai, BĮ neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“, Gargždų socialinių paslaugų centras, Klaipėdos kurčiųjų centras, Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, Fabijoniškių socialinių paslaugų namai, Taikos Karalienės globos namai, Respublikinė Klaipėdos ligoninė, dienos stacionaro ir ambulatorinių konsultacijų skyrius, LASS Palangos skyrius, Palangos m. socialinių paslaugų centras, Vilniaus Šilo mokykla, Neįgaliųjų ir jų tėvų bei globėjų asociacija „Mirabilia“, Lietuvos audiosensorinė biblioteka.

Komanda:

Projekto vadovė Jolanta Jurašienė (Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja parodoms ir edukacijai).

Mokymų vadovė Rima Povilionytė

Edukatoriai: Daiva Banikonienė, Ona Kvašytė, Jolanta Sereikaitė, Eglė Nedzinskaitė, Eglė Rumbutytė-Šimienė, Vaida Radytė-Žiūrienė, Karolina Kunčinaitė, Gustas Jagminas, Miglė Jonaitienė, Giedrė Miežetienė, Arina Židonytė, Jonė Gertrūda Koženiauskaitė

Norite sužinoti daugiau? Parašykite mums el. paštu: jolanta.jurasiene@lndm.lt. Programos veiklos vyksta Vilniuje, Klaipėdoje ir Palangoje.