Autorius
Bartolomėjus Sprangeris
Sukūrimo data
XVI a. pab.-XVII a. pr.
Aprašymas
| Medis, aliejus, 160×125 Vienas įspūdingiausių muziejaus senosios tapybos rinkinio šedevrų įkūnija raiškiausius flamandų tapytojo Bartolomėjaus Sprangerio (1546–1611) talento bruožus: gebėjimą kurti didingą ir kartu intymiai paslaptingą meno kūrinio atmosferą, subtiliai derinti ir į darnią visumą jungti monumentalias tapybinės visumos formas su smulkiomis, kone juvelyrinėmis detalėmis. Drobėje vaizduojama IV a. šventosios Uršulės kankinystės istorija. Šventoji buvo Bretanės karaliaus dukra, kurios rankos prašė nepasikrikštijęs Britanijos karalaitis. Nepaisydama tėvo nepritarimo, princesė sutiko tekėti, bet iškėlė kelias sąlygas. Pagonis jaunikis turėjo pasikrikštyti, trejus metus mokintis krikščioniško tikėjimo, o tuo metu ji pati kartu su tūkstančio mergelių palyda išvyksianti piligriminėn kelionėn į Romą. Anglijos karalius sutiko su sąlygomis, o Uršulė pradėjo ruoštis kelionei į Romą. Kelionės metu mergelės atvyko į Kelną. Čia Uršulei apsireiškęs angelas išpranašavo, kad ateityje šiame mieste ji pelnys kankinės vainiką. Galiausiai piligrimes, pasiekusias Romą, priėmė tuometis popiežius. Jis buvo toks sužavėtas princesės atsidavimo tikėjimui, kad atsisakė popiežiaus statuso ir prisijungė prie Uršulės palydos. Atkeliavę atgal į Kelną piligrimai rado miestą apgultą hunų. Jie išžudė mergeles, o hunų valdovas, pamatęs Uršulę, sužavėtas jos grožio ėmė jai pirštis. Tačiau ji atsisakė tekėti, ir hunų vadas ją mirtinai pervėrė strėle. Taip išsipildė pranašystė apie Uršulės kankinystę. Šventoji yra vaizduojama pasipuošusi šilkiniais karališkais rūbais, po savo skraiste talpinanti visą savo palydą. Paveikslas kupinas simbolinių objektų. Ji dėvi karūną su rubino akmeniu, kuris simbolizuoja Kristaus kraują ir kankinystę. Panašią simbolinę žinutę siunčia virš Uršulės esančiame gėlių vainike matomos rožės ir gvazdikai. Vainiką prilaikantis angelas ir kiti palydos nariai turi palmės lapus, simbolizuojančius pergalę prieš mirtį. |
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Algimantas Švėgžda - 1988 m.
Kepalas juodos duonos
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį - 1852 m.
Vaizdas į Vilnių nuo Žaliojo tilto
Simonas Čechavičius - XVIII a. II p.
Šventoji Šeima
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Kazimiera Zimblytė - XX a. II p.
Kompozicija I
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Juozas Kamarauskas - 1894 m.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija
Rafael Chwoles - 1945 m.
Vilniaus Didžiosios Sinagogos griuvėsiai žiemą
Pranciškus Smuglevičius - Apie 1775 m.
Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - Apie 1933 m.
Moteris su kamuoliu
Petras Kalpokas - 1907 m.
Pavasario pradžia
Vytautas Kairiūkštis - 1930 m.
Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Meindertas Hobema - XVIII a.
Senas malūnas
Salvatoras Roza - XVII a.
Šv. Paulius atsiskyrėlis
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių
