Autorius
Algimantas Švėgžda
Sukūrimo data
1988 m.
Aprašymas
Popierius, pieštukas, skiestas tušas, 47,7×64,5 cm
Algimantas Švėgžda (1941–1996) – vienas ryškiausių lietuvių piešinio meistrų, išsiskyręs nepaprastu kruopštumu, jautriu žvilgsniu į jį supusią kasdienę aplinką ir gebėjimu paprastuose dalykuose įžvelgti grožį. Dailininko piešiniai pasižymi itin preciziška technika, subtiliais šviesos ir šešėlio niuansais ir tik jam būdingu meditacinės ramybės perteikimu, kai vaizduojami objektai, tarsi pakylėti virš kasdienybės, prisipildo simbolinių prasmių.
Po sudėtingos inkstų operacijos XX a. 9 dešimtmečio pradžioje, kūrėjas daug laiko praleisdavo ligoninėse Rytų Berlyne. Dėl sveikatos būklės rinkosi nedidelį formatą, o vaizduojamus motyvus – iš jį supusios aplinkos: vaizdai pro langą, medžiai, jų šakelės, grybai, vaisiai ar uogos, surasti vaikščiojant po mišką. Palaipsniui A. Švėgždos pasirinkti motyvai tapo vis labiau lakoniški, vis dažniau vaizduojamas tik vienas objektas tuščioje, tarsi beorėje erdvėje.
Piešinys „Kepalas juodos duonos“ sukurtas skiestu tušu ir paprastu grafito pieštuku –ryškus tokio pobūdžio kūrinių pavyzdys. Čia kruopščiai modeliuota forma, detaliai perteikta juodos lietuviškos duonos tekstūra sukuriamas pasakojimas apie bėgantį laiką, nostalgiją paliktai tėvynei, būties trapumą ir amžinybę, o paprastas duonos kepalas tampa universaliu žmogiškųjų vertybių ženklu.
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį - 1852 m.
Vaizdas į Vilnių nuo Žaliojo tilto
Simonas Čechavičius - XVIII a. II p.
Šventoji Šeima
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Kazimiera Zimblytė - XX a. II p.
Kompozicija I
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Juozas Kamarauskas - 1894 m.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija
Rafael Chwoles - 1945 m.
Vilniaus Didžiosios Sinagogos griuvėsiai žiemą
Pranciškus Smuglevičius - Apie 1775 m.
Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - Apie 1933 m.
Moteris su kamuoliu
Petras Kalpokas - 1907 m.
Pavasario pradžia
Vytautas Kairiūkštis - 1930 m.
Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Meindertas Hobema - XVIII a.
Senas malūnas
Salvatoras Roza - XVII a.
Šv. Paulius atsiskyrėlis
Bartolomėjus Sprangeris - XVI a. pab.-XVII a. pr.
Šv. Uršulė su kankinėmis
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių
