Autorius
Pranciškus Smuglevičius
Sukūrimo data
Apie 1775 m.
Aprašymas
Popierius, tušas, akvarelė, plunksnelė, 49×53,4 cm (vaizdas)
Pranciškaus Smuglevičiaus (1745–1807) akvarelė „Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius“, sukurta 1775–1776 m. Romoje, Lodovicoʼo Mirri’io rengiamo albumo „Tito Termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle Terme di Tito e loro interne pitture) tituliniam lapui. Joje dailininkas pavaizdavo XVIII a. 8 dešimtmetyje italų antikvaro, prekiautojo meno kūriniais ir leidėjo L. Mirri’io vykdytų archeologinių kasinėjimų vietą – termų griuvėsius ant Eskvilino kalvos.
Anuomet manyta, kad tiek akvarelėje pavaizduoti griuvėsiai, tiek po jais esantys freskomis dekoruoti kambariai yra antikinių Tito termų (viešų pirčių) liekanos. Vėliau paaiškėjo, kad po žeme yra daug didingesnis objektas – imperatoriaus Nerono rūmų, kurie dėl dekorui gausiai naudoto aukso dar žinomi kaip „Aukso namai“ (Domus Aurea), liekanos.
Vieni brangiausių ir prašmatniausių rūmų visoje imperijoje buvo pastatyti po didžiojo 64 m. Romos gaisro, o po Nerono savižudybės sulyginti su žeme. Didžiulė teritorija, kurią anksčiau užėmė „Aukso namai“, labai greitai buvo užstatyta kitais pastatais: dirbtinio ežero vietoje 70–80 m. iškilo Flavijų amfiteatras (Koliziejus), 81 m. ant Eskvilino kalvos buvo pastatytos Tito termos, kaip manoma, panaudojant Nerono „Aukso namų“ termų fragmentus, 104–105 m. prie jų pristatytos daug didesnės Trajano termos, o 121–141 m. vietoje, kurioje buvo rūmų komplekso portikas, iškilo Veneros ir Romos šventykla.
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Algimantas Švėgžda - 1988 m.
Kepalas juodos duonos
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį - 1852 m.
Vaizdas į Vilnių nuo Žaliojo tilto
Simonas Čechavičius - XVIII a. II p.
Šventoji Šeima
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Kazimiera Zimblytė - XX a. II p.
Kompozicija I
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Juozas Kamarauskas - 1894 m.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija
Rafael Chwoles - 1945 m.
Vilniaus Didžiosios Sinagogos griuvėsiai žiemą
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - Apie 1933 m.
Moteris su kamuoliu
Petras Kalpokas - 1907 m.
Pavasario pradžia
Vytautas Kairiūkštis - 1930 m.
Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Meindertas Hobema - XVIII a.
Senas malūnas
Salvatoras Roza - XVII a.
Šv. Paulius atsiskyrėlis
Bartolomėjus Sprangeris - XVI a. pab.-XVII a. pr.
Šv. Uršulė su kankinėmis
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių
