Autorius
Salvatoras Roza
Sukūrimo data
XVII a.
Aprašymas
| Drobė, aliejus. 168×117 cm Šis Salvatoro Rozos (1615–1673) darbas yra vienas įspūdingiausių Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vakarų Europos tapybos kolekcijos kūrinių, reprezentuojančių Baroko epochos tapybą. Dailininkas buvo ekstravagantiška ir maištinga asmenybė, apdovanota įvairiais talentais: reiškėsi ne tik kaip dailininkas, bet ir kaip muzikantas, aktorius, rašė pjeses ir satyras. Jo paveikslų yra svarbiausiuose Europos muziejuose: Paryžiaus Luvre, Londono nacionalinėje dailės galerijoje ir kitur. Paveiksle vaizduojamas šv. Paulius, Egipte apie III–IV a. gyvenęs atsiskyrėlis, vienuoliškosios gyvensenos pradininkas. Asketas visą gyvenimą praleido dykumoje, slėpdamasis nuo romėnų persekiojimų. Pasak legendos, maldai savo gyvenimą paskyrusį atsiskyrėlį kasdien duona maitindavo Dievo atsiunčiamas varnas. Dailininkas nutapė sceną, kai šv. Paulius pamato ir ruošiasi priimti duoną iš virš jo esančio paukščio. Išskirtinė kūrinio savybė – dėmesys senyvo šventojo kūnui. Sausais potėpiais dailininkas perteikė atsiskyrėlio odos šiurkštumą. Šv. Paulius nėra idealizuojamas, aiškiai matomas jo kūno kaulėtumas ir raumenų silpnumas, ilgi nešukuoti, pasišiaušę plaukai. Tai pabrėžė atsiskyrėlio atsidavimą dvasiniams, o ne kūniškiems poreikiams. Paveikslas žavi meistriškai įvaldyta tapybos technika, tiksliu piešiniu, kontrastinga šviesotamsa, perteikiančia scenos dramatizmą. |
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Algimantas Švėgžda - 1988 m.
Kepalas juodos duonos
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį - 1852 m.
Vaizdas į Vilnių nuo Žaliojo tilto
Simonas Čechavičius - XVIII a. II p.
Šventoji Šeima
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Kazimiera Zimblytė - XX a. II p.
Kompozicija I
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Juozas Kamarauskas - 1894 m.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija
Rafael Chwoles - 1945 m.
Vilniaus Didžiosios Sinagogos griuvėsiai žiemą
Pranciškus Smuglevičius - Apie 1775 m.
Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - Apie 1933 m.
Moteris su kamuoliu
Petras Kalpokas - 1907 m.
Pavasario pradžia
Vytautas Kairiūkštis - 1930 m.
Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Meindertas Hobema - XVIII a.
Senas malūnas
Bartolomėjus Sprangeris - XVI a. pab.-XVII a. pr.
Šv. Uršulė su kankinėmis
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių
