Autorius
Simonas Čechavičius
Sukūrimo data
XVIII a. II p.
Aprašymas
Popierius, sangvinas, 18,8×15 cm (vaizdas)
Simonas Čechavičius (1689–1775) – vienas žymiausių XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos tapytojų, reikšmingą kūrybinio gyvenimo dalį praleidęs Romoje. Manoma, kad į Italiją jis išvyko apie 1711 m. ir ten praleido beveik du dešimtmečius, studijuodamas privačiose dailininkų studijose bei dalyvaudamas Romos meniniame gyvenime. Romoje S. Čechavičius susipažino su svarbiausiomis to meto akademinėmis ir meninėmis tradicijomis, o jo kūrybai didelę įtaką darė Carloʼo Marattos, Benedettoʼo Lutiʼio ir Sebastiano Concos aplinka.
GretaC. Marratos ir jo sekėjų atstovaujamos pagrindinės religinės dailės krypties S. Čechavičiaus viešnagės Romoje laikotarpiu reiškėsi ir kita, susiformavusi Neapolyje ir besiremianti realistine Caravaggioʼo daile. Į Romą ją atnešė S. Conca ir Carradoʼas Giaquintoʼas.
S. Čechavičiaus kūryboje ypač daug sąsajų esama su S. Concos darbais, pavyzdžiui, muziejaus rinkiniuose saugomame piešinyje „Šventoji šeima“. Jame S. Čechavičius pasitelkė italų dailininko pamėgtą piramidinę kompoziciją. Švč. Mergelę jis pavaizdavo meiliai apglėbusią abu vaikus, o antrajame plane šešėlyje nupiešė šv. Juozapą.
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Algimantas Švėgžda - 1988 m.
Kepalas juodos duonos
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį - 1852 m.
Vaizdas į Vilnių nuo Žaliojo tilto
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Kazimiera Zimblytė - XX a. II p.
Kompozicija I
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Juozas Kamarauskas - 1894 m.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija
Rafael Chwoles - 1945 m.
Vilniaus Didžiosios Sinagogos griuvėsiai žiemą
Pranciškus Smuglevičius - Apie 1775 m.
Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - Apie 1933 m.
Moteris su kamuoliu
Petras Kalpokas - 1907 m.
Pavasario pradžia
Vytautas Kairiūkštis - 1930 m.
Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Meindertas Hobema - XVIII a.
Senas malūnas
Salvatoras Roza - XVII a.
Šv. Paulius atsiskyrėlis
Bartolomėjus Sprangeris - XVI a. pab.-XVII a. pr.
Šv. Uršulė su kankinėmis
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių
