Autorius
Juozas Kamarauskas
Sukūrimo data
1894 m.
Aprašymas
Popierius, akvarelė, guašas, 35,2×53 cm
Juozas Kamarauskas (1874–1946) ‒ architektas, inžinierius ir dailininkas, didelę kūrybos dalį skyręs Vilniaus architektūrai. Akvarelėse ir brėžiniuose jis ne tik fiksavo tuometinį Vilnių, bet, remdamasis istoriniais vaizdais, planais ir tyrimų medžiaga, kūrė ir jau išnykusių pastatų rekonstrukcijas. Vienas tokių darbų ‒ „Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija“, kurio sukūrimo metu Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai jau beveik šimtmetį nebeegzistavo.
Kompozicijos kairėje J. Kamarauskas pavaizdavo Vilniaus katedros dalį su Šv. Kazimiero koplyčios kupolu, centre – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų korpusus, o Gedimino kalno viršūnėje – Aukštutinės pilies bokštus ir gynybines sienas. Pirmajame plane matomi žmonės, raiteliai ir vežimai architektūriniam peizažui suteikia gyvo dvaro įspūdį. Vis dėlto kūrinyje istorinė medžiaga susipina su autoriaus vaizduote, todėl tai yra meninė prarasto pilių ansamblio rekonstrukcija, o ne tikslus vieno istorinio laikotarpio vaizdas.
Rašytiniuose šaltiniuose Vilniaus (Aukštutinė) pilis minima jau 1323 m. Po Lietuvos krikšto išaugo greta valdovo rezidencijos esančios Vilniaus katedros reikšmė. XVI a. Žygimanto Senojo pradėti ir Žygimanto Augusto tęsti rūmų pertvarkymai pavertė juos renesansine rezidencija, kurioje vyko dvaro gyvenimas ir buvo sprendžiami valstybės bei užsienio politikos reikalai. 1655 m. Vilnių užėmus Maskvos ir kazokų kariuomenei, rūmai buvo nusiaubti ir ankstesnės reikšmės nebeatgavo, o 1799‒1801 m. nugriauta didžioji jų antžeminė dalis. J. Kamarausko akvarelė išlieka svarbi kaip XIX a. pabaigos mėginimas vaizduotėje atkurti prarastą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinį ir reprezentacinį centrą.
Utagawa Kuniyoshi (1797–1861) - 1847–1852 m.
Ušivakamaru mokosi fechtavimo meno iš tengu, prižiūrint jų šeimininkui Sodžiobui
Peter Paul Rubens; Schelte Adams Bolswert (raižytojas) - 1630 m.
Švč. Mergelė su Kūdikiu prie šaltinio
Jacques Callot - 1619 m.
Didžioji medžioklė / La grand chasse
Algimantas Švėgžda - 1988 m.
Kepalas juodos duonos
Elvyra Kairiūkštytė - 1984 m.
Karalius išėjo pasivaikščioti
Mikalojus Povilas Vilutis - 1979 m.
Agresija. I
Mečislova Bulaka - 1948 m.
Didžiosios sinagogos griuvėsiai
Marcė Katiliūtė - 1936 m.
Iliustracija Ievos Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“
Aldona Maria Nebelska-Romanowicz - 1934 m.
Lošėjai kortomis
Romas Viesulas - 1971 m.
Sutemos
Viktoras Petravičius - 1936 m.
Gulbė karaliaus pati
Antanas Jaroševičius - 1926 m.
Lietuviškas kryžius
Filipas Benua, Eženas Sisėris pagal Mykolą Elvyrą Andriolį - XIX a. vid.
Vilniaus miesto vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Izidorius Derua pagal Vasilijų Sadovnikovą - 1847 m.
Vilniaus katedra
Vincentas Smakauskas - XIX a. I p.
Barnis
Leonas Žanas Batistas Sabatjė pagal Bartolomėjo Lauvergne’o piešinį - 1852 m.
Vaizdas į Vilnių nuo Žaliojo tilto
Simonas Čechavičius - XVIII a. II p.
Šventoji Šeima
Marija Teresė Rožanskaitė - 1983 m.
Rentgeno kabinetas
Šarūnas Sauka - 1987 m.
Žalgirio mūšis
Žygimantas Augustinas - 2015 m.
Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas savo miegamajame (Iš asmeninio archyvo # 1)
Kazimiera Zimblytė - XX a. II p.
Kompozicija I
Silvestras Džiaukštas - 1972 m.
Šūviai iš miško
Rafael Chwoles - 1945 m.
Vilniaus Didžiosios Sinagogos griuvėsiai žiemą
Pranciškus Smuglevičius - Apie 1775 m.
Romos visuomenė lanko Tito termų griuvėsius
Kajetonas Sklėrius - XX a. I p.
Kipras Petrauskas pajaco vaidmenyje
Ferdinandas Ruščicas - 1913 m.
Auksinis kambarys
Petras Kalpokas - Apie 1933 m.
Moteris su kamuoliu
Petras Kalpokas - 1907 m.
Pavasario pradžia
Vytautas Kairiūkštis - 1930 m.
Kubistinė kompozicija. Sėdinti moteris
Antanas Samuolis - 1932 m.
Baltoji obelis
Meindertas Hobema - XVIII a.
Senas malūnas
Salvatoras Roza - XVII a.
Šv. Paulius atsiskyrėlis
Bartolomėjus Sprangeris - XVI a. pab.-XVII a. pr.
Šv. Uršulė su kankinėmis
Kanutas Ruseckas - 1844
Lietuvaitė su verbomis
Pranciškus Smuglevičius - po 1785 m.
Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių
