1924–1926 m. Švipas studijavo Bauhause Vasilijaus Kandinskio monumentaliosios tapybos (Wandmalerei) dirbtuvėje, o 1928 m. atliko praktiką Bauhauso architektūros biure. Grižęs, tarpukario Kaune jis plėtojo racionalaus planavimo idėjas valstybės tarnyboje ir teoriniuose darbuose. Antrojo pasaulinio karo metais jam teko laviruoti tarp sovietų ir nacių okupacinių režimų. Karo pabaigoje pasitraukęs į Vakarus Švipas 1945–1949 m. toliau vystė architektūrines idėjas DP stovykloje Vokietijoje. Vėliau, padedamas buvusio Bauhauso direktoriaus Walterio Gropiaus, emigravo į JAV ir Niujorke pradėjo naują gyvenimo etapą.
Švipo palikimas leidžia į architekto profesiją pažvelgti plačiau – ne tik į individualią meninę kūrybą, bet pirmiausia į modernaus valstybės tarnautojo ir techninio eksperto darbą. Jo biografija kelia klausimus apie architekto modernisto troškimą racionaliai „sutvarkyti kraštovaizdį, vaidmenį politikoje, priverstinę migraciją ir profesinius ryšius diasporoje istorinių lūžių ir politinių režimų sąlygomis.
Parodą rengia Kultūros projektų asociacija DOCUMENTUM
Kuratorė dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas)
Projekto vadovė Lina Pranaitytė
Architektė ir dizainerė Vika Pranaitytė (O-D-A . architecture studio)
Fotografas ir tyrėjas Lukas Mykolaitis
Maketų autorė Urtė Šimkutė
Vaizdų redagavimas Aust.studio
Parodos partneris LNDM Nacionalinė dailės galerija
Parodos koordinatorius Giedrius Gulbinas (NDG)
Projekto partneris Leidykla LAPAS
Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Parodai kūrinius ir dokumentus skolino: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Lietuvos nacionalinis muziejus, Kauno apskrities Ąžuolyno viešoji biblioteka, Leidykla „Vaga“, Alfonsas Švipas, Bernd Freese, Galerie Berinson Berlin
