Parodoje „Beveik rojaus sodai“ eksponuojami peizažai, sukurti 2005–2018 metais. Beveik visas kompozicijas įkvėpė Klaipėdos universiteto botanikos sodas, kurį dailininkas pamėgo nuo pirmųjų jo atidarymo dienų. Universiteto svetainėje sodo pristatymas pradedamas klausimu: „Ar žinote, kad Klaipėdos universiteto botanikos sodas įsikūręs nuostabiame Danės upės slėnyje, kur ąžuolai mena Prūsijos karalių laikus, o unikali kopų augalų kolekcija atveria pažinimo vartus į Baltijos pajūrį?“ 1993 m. įkurtas, o 2002 m. gavęs dendrologinio parko statusą, sodas yra pamėgta miestiečių laisvalaikio, pasivaikščiojimų vieta. Itin nostalgiškai šie spalvingi gamtos pasaulio vaizdai atrodo viduržiemį, kai už lango sniegas ar šlapdriba.
Nuo 2005 m. vis labiau autorių užvaldanti pievų-sodų tema pareikalavo kitokio formato ir panoraminiai kraštovaizdžiai įsikūrė daugiau nei pusantro metro ilgio drobėse, kuriose horizontalumas dera su kiek aukštesniu žiūros tašku. Pamažu gamtos motyvai augalinio ornamento pavidalais pasklido ir ant paveikslų rėmų, tarsi vijokliai apipindami juos spalvingai paprastais piešiniais. O formatui ir margintiems rėmams susigyvenus, pasirodė išpjaustyti rėmų ažūrai ir tradicinius drobės stačiakampius keičiančios įvairios konfigūracijos.
Su kiekvienais metais augantis sodas skleidžiasi tapytojo peizažuose tarsi vaizdiniame dienoraštyje. Realybė čia persipina su vizija, kasdienybės pastebėjimai – su sapno elementais, o saulės šviesa – su šešėliais. Tikroviški sodo kampeliai, perkeisti atsitiktinio žvilgsnio, paveikti apšvietimo, rakursų, naujų spalvinių dermių, tampa kiek nostalgiško, simbolizmo atspalviais praturtinto pasaulio atšvaitais. Nors tarp medžių šmėkšteli viena kita žmogaus figūrėlė, čia svarbiausia ne realus žmogus, o vešli, pirmapradė gamtos stichija, kuri skatina į supančią kūriniją pažvelgti atidesniu žvilgsniu.
Parodos kuratorė Kristina Jokubavičienė
