1863 m. pralaimėjus sukilimą buvo uždarytas Senienų muziejus ir Vilniuje neliko muziejų, pristatančių Lietuvos praeitį, kultūros ir meno paveldą. Buvo uždrausta prekyba antikvariniais daiktais, galinčiais priminti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Kai 1905 m. caras Nikolajus II paskelbė manifestą, suteikusį pilietines spaudos, draugijų steigimo laisves, lenkiškoji miesto šviesuomenė iškart suskato steigti muziejus. Visuomenės veikėjai, filantropai 1907 m. įkūrė net dvi institucijas – Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugiją (Towarzystwo Muzeum Nauki i Sztuki w Wilnie) ir Vilniaus mokslo bičiulių draugiją (Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie). Patriotinių jausmų įkvėpti per trumpą laiką dvarininkai, inteligentai sukaupė didžiulę biblioteką, archyvinių dokumentų, istorijos, archeologijos, gamtos, kultūros objektų kolekciją, kurioje svarbią vietą užėmė dailės kūriniai.

Parodoje lankytojai gali susipažinti su Vilniaus mokslo ir meno muziejaus draugijos, Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Vladislovo Tiškevičiaus (1865–1936), Kanuto ir Boleslovo Rusecko, Fiorentinių dinastijos, Antono Kolb-Seleckio palikimu.

Parodos kuratorės: Laima Laučkaitė, Rima Rutkauskienė

Parodos architektas Saulius Valius

Projektą finansuoja

Parodą lydi katalogas „Hommage donatoriams. Vilniaus paveikslų galerijos pradžia“

Leidinio sudarytoja ir tekstų autorė Laima Laučkaitė

Leidinio katalogo sudarytoja Rima Rutkauskienė

Plačiau apie leidinį skaitykite čia.