Išeivijos dailės kolekcija, kurią šiandien sudaro net 12 tūkst. keturiasdešimties autorių kūrinių, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (iki 2019 m. – Lietuvos dailės muziejuje) buvo pradėta formuoti dar sovietmečiu, 1966 m. Reikšmingą jos dalį sudaro kultūros ir meno institucijų bei menininkų donacijos. Gausumu išsiskiria Adomo Galdiko, Vytauto Kazimiero Jonyno, Vaclovo Rato, Telesforo Valiaus, Vytauto Igno, Adomo Varno, Alfonso Krivicko, Romo Viesulo, Elenos Urbaitytės, Alfonso Dargio, Vytauto Kasiulio, Viktoro Vizgirdos, Vytauto ir Aleksandros Kašubų, Kęstučio Zapkaus bei kitų menininkų ir jų šeimų dovanoti kūrybiniai palikimai. Didžioji menininkų dalis Lietuvą paliko baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kai į Vakarus pasitraukė daugelis žinomų kultūros asmenybių. Tad svarbi muziejinės misijos dalis yra supažindinti lankytojus su išskirtinėmis dovanotomis kolekcijomis.
Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektas – tarptautinė paroda „Vytauto Kasiulio rojaus sodai“, vykusi Vilniaus paveikslų galerijoje, pirmą kartą supažindino Lietuvos meno visuomenę su Paryžiuje kūrusiu menininku Vytautu Kasiuliu (1918–1995). Joje eksponuota per 150 autoriaus kūrinių, surinktų iš įvairių muziejų, bažnyčių, galerijų, privačių rinkinių, Bronės Kasiulienės saugomos kolekcijos Paryžiuje. Po šios apžvalginės kūrybos retrospektyvos dailininko našlė išreiškė valią dovanoti dalį savo vyro kūrinių. Sovietiniu laikotarpiu V. Kasiulio kūryba buvo neprieinama Lietuvos visuomenei, tad imtasi išsamesnių menininko kūrybos tyrimų ir sklaidos, kurią muziejus įgyvendino parengdamas parodų ir leidinių ciklą.
2013 m. birželį duris atvėrė ir viešai menininko kūrybą pristatė LNDM padalinys, pavadintas Vytauto Kasiulio vardu. Šio menininko kūryba įvairiais aspektais buvo pristatyta Lietuvos muziejuose ir kitose kultūros institucijose. Šiandien Vytauto Kasiulio dailės muziejaus tapatybė neapsiriboja viena asmenybe ir formuojama orientuojantis ne į memorialinę paskirtį, bet į Lietuvos išeivijos paveldo įvairovę ir itin aktualią šiuolaikinę kūrybą. Siekiama pristatyti mažiau žinomus vardus, originalius menotyrinius tyrimus, skirtingus požiūrius į diasporos dailę bei jos vertinimą.
Nuo 2022 m. gruodžio mėn. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia naujai įrengta Donatorių salė, skirta pristatyti rinktinius dovanotos menininko V. Kasiulio kolekcijos kūrinius. Muziejuje rengiamos ir laikinos parodos, susijusios su įvairiais išeivystės aspektais.
Vytauto Kasiulio dailės muziejus įsikūręs A. Goštauto g. 1, netoli Žaliojo tilto, istoriniame XX a. pradžios neoklasicistiniame pastate. Rūmus suprojektavo inžinieriai Henrykas Wojnickis ir Janas Trojanas. Jų statyba pradėta 1910 m., tačiau dėl istorinių aplinkybių pastatas galutinai įrengtas tik 1929 metais.
Pastatas išsiskiria santūria simetriška neoklasicistine architektūra. Monumentalus, taisyklingai suskaidytas fasadas, ritmiškai išdėstyti langai ir saikingi dekoratyviniai elementai suteikia jam reprezentacinį, visuomeninei įstaigai tinkamą pobūdį. Rūmai stovi greta Neries, urbanistiškai svarbioje vietoje tarp miesto centro ir Žaliojo tilto.
Iš pradžių pastatas buvo Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, veikusios 1907–1939 m., būstinė. Jo statybą daugiausia finansavo Baltosios Vokės dvarininkas Hilary Łęskis, prisidėjo ir kiti rėmėjai. Tuometėje Joachimo Lelevelio gatvėje iškilę rūmai tapo reikšmingu Vilniaus kultūros ir švietimo centru. Juose veikė biblioteka, archyvas ir muziejus, buvo saugomi meno bei istorijos rinkiniai, rengiami draugijos susirinkimai ir visuomeniniai renginiai.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, pastato paskirtis pasikeitė. 1949–1980 m. jame veikė LTSR revoliucijos muziejus. 1981 m. rūmai perduoti Lietuvos dailės muziejui: čia pradėtos rengti teminės ir personalinės šiuolaikinės dailės parodos, veikė Lietuvių tarybinės dailės galerija. Nuo 1991 m. dalis patalpų naudota muziejaus meno kūrinių saugykloms.
2012 m. pastatas buvo rekonstruotas ir modernizuotas, išsaugant jo istorinį bei architektūrinį pobūdį. Rūmai pritaikyti šiuolaikinio muziejaus reikmėms: įrengtos ekspozicijų ir laikinų parodų salės, kūrinių saugojimo patalpos, konferencijų bei renginių erdvės. Pastatas taip pat pritaikytas žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
2013 m. birželio 27 d. čia atidarytas Vytauto Kasiulio dailės muziejus. Taip pastatui iš dalies sugrąžinta pirminė paskirtis – jis vėl tapo meno, kultūros ir visuomeninių renginių erdve.
Nuo 2022 m. gruodžio mėn. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia naujai įrengta donatorių erdvė, skirta pristatyti rinktinius dovanotos menininko Vytauto Kasiulio kolekcijos kūrinius.