Ekspozicijos

Nuo 2022 m. gruodžio mėn. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia naujai įrengta donatorių erdvė, skirta pristatyti rinktinius dovanotos menininko Vytauto Kasiulio kolekcijos kūrinius. Fot. Gintarė Grigėnaitė Išeivijos dailės kolekcija, kurią šiandien sudaro net 12 000 keturiasdešimties autorių kūrinių, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje (iki 2019 m. – Lietuvos dailės muziejuje) buvo pradėta formuoti dar sovietmečiu, 1966 m. Reikšmingą jos dalį sudaro kultūros ir meno institucijų bei menininkų donacijos. Gausumu išsiskiria Adomo Galdiko, Vytauto Kazimiero Jonyno, Vaclovo Rato, Telesforo Valiaus, Vytauto Igno, Adomo Varno, Alfonso Krivicko, Romo Viesulo, Elenos Urbaitytės, Alfonso Dargio, Vytauto Kasiulio, Viktoro Vizgirdos, Vytauto ir Aleksandros Kašubų, Kęstučio Zapkaus bei kitų menininkų ir jų šeimų dovanoti kūrybiniai palikimai. Didžioji menininkų dalis Lietuvą paliko besibaigiant Antrajam pasauliniam karui, kai į Vakarus pasitraukė daugelis žinomų kultūros asmenybių. Tad svarbi muziejinės misijos dalis yra supažindinti lankytojus su išskirtinėmis dovanotomis kolekcijomis. Fot. Gintarė Grigėnaitė Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ projektas – tarptautinė paroda „Vytauto Kasiulio rojaus sodai“, vykusi Vilniaus paveikslų galerijoje, pirmą kartą supažindino Lietuvos meno visuomenę su Paryžiuje kūrusiu menininku Vytautu Kasiuliu (1918–1995). Joje buvo eksponuota per 150 autoriaus kūrinių, surinktų iš įvairių muziejų, bažnyčių, galerijų, privačių rinkinių, Bronės Kasiulienės saugomos kolekcijos Paryžiuje. Po šios apžvalginės kūrybos retrospektyvos dailininko našlė išreiškė valią dovanoti dalį savo vyro kūrinių. Sovietiniu laikotarpiu V. Kasiulio kūryba buvo neprieinama Lietuvos visuomenei, tad imtasi išsamesnių menininko kūrybos tyrimų ir sklaidos, kurią muziejus įgyvendino parengdamas parodų ir leidinių ciklą. 2013 m. birželį duris atvėrė ir viešai menininko kūrybą pristatė LNDM padalinys, pavadintas Vytauto Kasiulio vardu. Šio menininko kūryba įvairiais aspektais buvo pristatyta Lietuvos muziejuose ir kitose kultūros institucijose. Šiandien Vytauto Kasiulio dailės muziejaus tapatybė neapsiriboja viena asmenybe ir formuojama orientuojantis ne į memorialinę paskirtį, bet į Lietuvos išeivijos paveldo įvairovę ir itin aktualią šiuolaikinę kūrybą. Siekiama pristatyti mažiau žinomus vardus, originalius menotyrinius tyrimus, skirtingus požiūrius į diasporos dailę bei jos vertinimą. Fot. Gintarė Grigėnaitė Atsinaujinęs Vytauto Kasiulio dailės muziejus kviečia į pirmąjį „Migruojančio meno“ programos renginį parodą-ekspoziciją „Lygtis su nežinomaisiais: Lietuvos menininkai Vokietijoje nuo 1945 iki dabar“ bei muziejaus donatoriams skirtą erdvę, kurioje pristatomi rinktiniai Bronės Kasiulienės (1918–2010) ir Vytauto Victoro Kasiulio (1944–2021) padovanotos kolekcijos paveikslai ir archyvalijos, aprėpiančios platų V. Kasiulio kūrybos laikotarpį nuo 1946 m. iki XX a. 9 dešimtmečio. Virtualiai su 2018–2020 m. veikusia Vytauto Kasiulio darbų ekspozicija galima susipažinti čia: https://www.lndm.lt/virtualus-turas-vytauto-kasiulio-dailes-muziejuje/. 

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda-ekspozicija, skirta Lietuvos menininkams Vokietijoje. Tai pirmasis ciklo, skirto meno migracijos tyrimams, renginys, kurį pratęs su kitomis šalimis savo ateitį susiejusių lietuvių autorių kūryba. Iki 2023 m. balandžio 30 d. paroda apėmė du muziejaus aukštus, ją sudarė dvi kontrastingos dalys. Pirmojoje eksponuojama dailininkų kūryba siejasi su Vokietija kaip pirmąja prieglobsčio teritorija, į kurią lietuviai atvyko kaip karo pabėgėliai, vengdami sovietinių represijų. Čia buvo ir pirmoji dailininkų odisėjos stotelė, palanki skleistis daugelio tiek žinomų, tiek pradedančiųjų dailininkų kūrybiškumui. Kiek vėliau dauguma jų traukė toliau į JAV, Kanadą, Australiją, Prancūziją ar kitas šalis. Ši parodos dalis pasakoja apie pokario menininkų pastangas kurti ir kurtis naujoje vietoje.  Antroji parodos dalis kalbėjo apie laisvus kūrėjus laisvajame pasaulyje, už geležinės uždangos, ir laiką, kai jos neliko. Ši parodos dalis veikė iki šių metų pavasario. Savo visuma tai paroda-lygtis, jungianti dvi išraiškas, susietas lygybės ženklu ir turinčias žinomus duomenis bei nežinomas reikšmes: tai dvi skirtingos dalys, dvi diasporos dailės pusės, du dailės raidos laikotarpiai (1945–1950 m. ir 1951–2022 m.), netrafaretiškai įrašomi į lietuvių istorinės atminties lauką. Pasak kuratorės Rasos Žukienės, šios lygties sprendinys – parodoje rodomi kūrybiniai rezultatai. Tai pasakojimas ne tik apie pabėgėlių vargus ir praradimus, Freiburge įgyvendintą dailės mokyklos atkūrimo idėją, Vokietijoje išleistas ten kūrusių dailininkų iliustruotas lietuviškas knygas bei grafikos, tapybos kūrinius, suvenyrus. Visa tai dar galima pamatyti muziejaus apatiniame aukšte. Parodoje vyksta ekskursijos. Parodą lydi edukaciniai užsiėmimai skirtingo amžiaus grupėms: „Iš paukščio skrydžio“ (1-8 kl.), „Nupiešti jausmą“ (1-8 kl.), „Tapymas tušu“ (5-8 kl.) ir „Migruojančios tapatybės“ (9-12 kl.).

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda, skirta verslininko ir mecenato dr. Juozo Petro Kazicko ir dailininko Vytauto Kasiulio 100-mečių jubiliejams bei jų draugystei atminti. Lankytojams rodoma atnaujinta nuolatinė muziejaus ekspozicija „Vytautas Kasiulis (1918–1995): nuo Simno iki Paryžiaus“, kurią reikšmingai papildo kūrinių kolekcija iš Kazickų šeimos (JAV, Lietuva) rinkinių. 2018 m. birželio 13 d. Lietuvos dailės muziejus ir Kazickų šeimos fondas pakvietė  svečius į  parodos „Vytautas Kasiulis (1918–1995): Nuo Simno iki Paryžiaus“ pristatymą Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius). Nuolatinė muziejaus ekspozicija atnaujinta iki šiol neeksponuotais Vytauto Kasiulio kūriniais, praturtinta biografine didaktika bei naujomis menininko kūrybos įžvalgomis. Svarbiausias atnaujintos ekspozicijos akcentas ir puošmena – tai pirmą kartą muziejuje pristatomi Vytauto Kasiulio kūriniai iš mecenato ir filantropo dr. Juozo Petro Kazicko šeimos kolekcijos JAV bei Vilniaus rezidencijos. Ši Kazickų šeimos kolekcija Vytauto Kasiulio dailės muziejuje bus rodoma vienerius metus ir veiks iki 2019 m. birželio 23 d. Renginio svečiai taip pat galėjo susipažinti su apžvalgine gausiai iliustruota stendine paroda, pristatančia dr. Juozo P. Kazicko gyvenimo ir veiklos kelią. Simboliška, jog šiemet minime ne tik atkurtos Lietuvos valstybės bet ir dviejų ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje palikusių asmenybių – dailininko Vytauto Kasiulio ir jo bičiulio mecenato dr. Juozo P. Kazicko, gimimo šimtmečius. Juos abu stipriai susiejo pirmoji pažintis, atsitiktinai užsimezgusi dar prieškario sporto aikštyne, atsinaujinusi abiem jau palikus Tėvynę, užsiėmus bendrais Paryžiaus galerijos reikalais. Dr. Juozo P. Kazicko finansinės paramos dėka 7–9 dešimtmečiais Vytautas Kasiulis, išsinuomojęs Galerie Royal Paryžiaus centre turėjo dar didesnes galimybes reklamuoti savo kūrybą, plėtoti galeristo veiklą, prekiauti antikvariniais dirbiniais ir kitais meno kūriniais. Dr. Juozo Kazicko kviečiamas, menininkas sėmėsi  naujų kūrybinių paskatų bičiuliui priklausiusioje viloje Bahamose, viešėjo svetinguose Aleksandros ir Juozo namuose Niujorke. Dr. Juozas Kazickas yra parėmęs ne vieną lietuvių menininką. Vytautas Kazimieras Jonynas, Vytautas Kašuba, Vladas Vildžiūnas taip pat yra sulaukę mecenato dėmesio ir paramos. Renginyje dalyvavo mecenato ir filantropo dukra, JAV ir Lietuvos visuomenės veikėja, jubiliejinio minėjimo iniciatorė Jūratė Kazickaitė su broliais bei jų šeimomis: Lucy ir Juozu M. Kazickais, Jonu A. Kazicku (Niujorkas), menininko sūnus Vytautas Kasiulis su žmona Nelly (Paryžius), Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, direktoriaus pavaduotoja mokslui Laima Bialopetravičienė, Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro generalinė direktorė Neila Baumilienė, Vilniaus biuro programų vadovė Agnė Vertelkaitė. Renginį vedė Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė, dailėtyrininkė Ilona Mažeikienė. Buvo demonstruojama filmo „Vytautas Kasiulis (1918–1995): Iki Paryžiaus ir atgal“ (2013)  (kūrėja – žurnalistė Edita Mildažytė) ištrauka. Vytauto Kasiulio dailės muziejus dėkoja ištikimiems bičiuliams, nuolatiniams talkininkams, kūrinių skolintojams  ir projektų partneriams: Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui, Lietuvos kino, teatro ir muzikos muziejui, Lietuvos išeivijos dailės fondui, Borstahuseno meno asociacijai, UAB „Ekspobalta“ ir architektams Sauliui Valiui ir Ježiui Daveiko, UAB „Bikuvos prekyba“ ir jos vadovui Gintarui Sadaunikui, kolekcininkui Rolandui Valiūnui, galeristui ir Pietų Švedijos lietuvių bendruomenės veikėjui Šarūnui Blinstrubui, poeto Kazio Bradūno dukrai Elenai Bradūnaitei-Aglinskienei, verslininkams Daliai ir Dainiui Sverdiolams. Informaciją teikia atnaujintos ekspozicijos autorė, kuratorė Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vadovė Ilona Mažeikienė, tel. +370 611 13012 Atvykus į muziejų privaloma dėvėti apsauginę kaukę, išlaikyti ne mažesnį nei 1 metro atstumą nuo kitų asmenų, atkreipti dėmesį į ant grindų esančias informacines linijas, atsižvelgti į muziejaus darbuotojų prašymus, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Taip pat, esant galimybei, už muziejaus bilietą ir kitas paslaugas atsiskaityti banko kortele.