Neveravičiaus paveikslas – meistriškai atlikta ambicinga pirmavaizdžio interpretacija. Žiūrovus žavėjo ir vis dar žavi tikslus piešinys, spalvos, efektinga šviesotamsa. Šiomis priemonėmis dailininkas sukūrė be galo gyvą, kūnišką šventosios atvaizdą. Tą pastabėjo ir amžininkai. Jie teigė, kad „kituose Magdalietei skirtuose paveiksluose matai tik gryną atgailą, visišką antijutimiškumą, kitaip tariant, liesame ir išvargusiame veide, suvytusiame ir iškankintame kūne regi tik dvasią, o čiagi drauge – ir nuodėmė, ir atgaila, ir pasimetimas, ir jėga, ir kūnas, ir dvasia.“ Galiausiai ne mažiau svarbus kūrinio įtaigai ir populiarumui buvo išmoningas, teatriniais ir optiniais efektais papildytas paveikslo eksponavimas, sustiprinęs švytėjimo efektą ir tikroviškumo įspūdį.
Parodą sudaro keturios dalys: „Vladislovas Neveravičius“, „Kūrinio gimimas ir įvertinimas“, „Atgailaujanti šv. Marija Magdalietė“, „Įkvėpimo šaltinis“. Be garsiausio dailininko paveikslo, joje lankytojai pamatys ir kitus Neveravičiaus kūrinius, susipažins su paveikslo eksponavimo istorija, išgirs šv. Magdalietei skirtas eiles.
Ši paroda yra projekto „Iliuzoriumas. Epochų jungtys“ dalis. Projekto tikslas – pristatyti skirtingų epochų autorių darbus, per vizualinius triukus kvestionuojančius tikrovės ir autentiškumo sąvokas. Pasitelkiant menotyros tyrimus, originalius architektūros sprendimus ir lydinčių renginių programas atskleidžiamos epochas jungiančios idėjinės paralelės, meno gebėjimas kalbėti aktualiais klausimais, veikti žiūrovo intelektines ir fizines jusles.
Organizatorius Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
Kuratorė Joana Vitkutė
Koordinatorė dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė
Parodos architektas Saulius Valius
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba
Parodos partneriai: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos valstybės istorijos archyvas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, dr. Jaunius Gumbis
